Geriausia Lietuvos kalnų (MTB) dviratininkė Katažina Sosna-Pinelė sėkmingai varžėsi „Cape Epic“ varžybose Pietų Afrikoje. Čia ji su itale Claudia Peretti užėmė penktąją vietą, o paskutiniame etape jos finišavo antros.
„Cape Epic“ – vienos sudėtingiausių daugiadienių kalnų dviračių lenktynių pasaulyje, dažnai lyginamas su Dakaro raliu. Per 8 varžybų dienas dviratininkams teko įveikti apie 700 km sudėtingų bekelės trasų su 17 000 m sukilimo, alinančių dulkių, akmenų ir karščio.
Tačiau svarbiausia žinia yra tai, kad šios varžybos pažymėjo K. Sosnos-Pinelės sugrįžimą į aktyvųjį sportą. Ji prieš mažiau nei metus, būdama pasaulio MTB dviračių maratono reitingo lydere, paskelbė baigianti savo karjerą.
„Apie pabaigą paskelbiau labiau dėl psichologinio nuovargio. 15 metų sportavau be jokių pertraukų ir galiausiai tas nuovargis mane nugalėjo. Taip beveik metus skyriau poilsiui, nors ir per tą laiką šiek tiek sportavau, dalyvavau „gravel“ varžybose“, – „Sportlandmagazine.lt“ pasakojo K. Sosna.

„Torpado Kenda FSA Factory“ komanda, kuriai lietuvė atstovavo ilgus metus, nuolat ragino ją sugrįžti į profesionalų sportą.
„Nebuvo sunku apsispręsti, nes turėjau, kur grįžti. Pagalvojau, kad reikia daryti tai, kas gyvenime labiausiai patinka, o lenktynės bei pergalių siekimas mane labiausiai „veža“. Kol galiu ir dar vyras leidžia, tol nepraleidžiu progos“, – šypsojosi K. Sosna-Pinelė.
Ji pasidžiaugė, kad „Torpado Kenda FSA Factory“ komanda šiemet yra labai sustiprėjus ir išsikėlusi ambicingus tikslus. Ekipa planuoja koncentruotis tik į svarbiausias ir stipriausias MTB varžybas Europoje ir pasaulyje. Vienas iš tokių startų ir buvo „Cape Epic“ Pietų Afrikoje.
„Tokios sudėtingos varžybos nebuvo pats geriausias variantas važiuoti po metų pertraukos. Galbūt dar reikėjo luktelėti. Buvo gana sunku ir didelių lūkesčių neturėjau – svarbiausia buvo finišuoti ir susikaupti kuo daugiau patirties. Mūsų komandos narys belgas mums nuolat kartojo, kad šios varžybos prasideda su pirma diena, o baigiasi – su aštunta, todėl niekada nereikia pasiduoti. Buvo tokių dienų, kai atrodė, kad viskas nesiseka, bet vėliau pamatai, kad gali važiuoti savo tempu ir galiausiai net lenki ir tas, kurios buvo priekyje. Tai man buvo puiki patirtis bei iššūkis, nes tokių ilgų lenktynių nebuvau turėjusi, o dar ir temperatūra buvo perkopusi 40 laipsnių karštį“, – prisiminė MTB dviratininkė.

Paskutinėmis dienomis dalyvius pasitiko ir smarkus lietus. K. Sosna-Pinelė sakė, kad ji su itale stengėsi tausoti dviratį ir važiuoti atsargiai. Tai leido išlikti lyderių gretose, o paskutiniame etape – ir užlipti ant podiumo. Tik viename iš etapų C. Peretti krito, bet didesnių sužeidimų išvengė.
„Paskutinis etapas mums suteikė labai daug džiaugsmo, nes norėjosi šiose varžybose palikti kažkokią žymę. Nėra lengva vien finišuoti tokiose varžybose dalyvaujant pirmą sykį, o juo labiau – dar užlipti ant podiumo“, – džiaugėsi sportininkė.
Kalbėdama apie komandines varžybas, K. Sosna-Pinelė pabrėžė, jog specialiai tam nėra ruošiamasi. Juolab, kad prieš šias varžybas ne kartą keitėsi lietuvės partnerė. Lietuvė planavo iš pradžių važiuoti su vokiete, vėliau – su šveicare, kol galiausiai dėl skirtingų priežasčių teko rinktis Italijos sportininkę.
„Nėra lengva rasti panašaus lygio komandos draugę. Varžybose mačiau labai skirtingo lygio merginas, o tai labai apsunkina lenktynes. Kai reikia važiuoti kasdien po 5-6 val., tai lygių skirtumas smarkiai pasijaučia. Man patiko lenktyniauti Pietų Afrikoje, nes mes puikiai sutarėme. Padėjo ir tai, kad puikiai kalbu itališkai“, – pabrėžė K. Sosna-Pinelė.

Pasak jos, tai ir yra didžiausias skirtumas nuo asmeninių varžybų, nes čia tenka galvoti ne tik apie save, bet ir komandos draugę. Lietuvė atskleidė, kad važiuojant į kalnus, kur kas pranašesnė būdavo C. Peretti, o lygumose jau tempą diktuodavo K. Sosna-Pinelė.
„Yra labai svarbu palaikyti silpnesnę pusę, nes palūžus psichologiškai, gali būti labai sunku išvis pabaigti varžybas“, – teigė Lietuvos dviratininkė.
Svarbiausi K. Sosnos-Pinelės sezono startai – Europos MTB maratono čempionatas Italijoje bei planetos pirmenybės Šveicarijoje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Torpado Kenda FSA Factory“