Futbolo valstybės Olandija bei Vokietija šio tūkstantmečio pradžioje žiniomis ėmė dalintis su tokį sportą ne taip gerai pažįstančiomis šalimis. Stipriausiose Europos lygose darbo negaunantys treneriai savo sugebėjimus rodė svetur ir leido bent trumpam į futbolo elitą įsibrauti tokioms rinktinėms kaip Pietų Korėja ar Graikija.
Guusas Hiddinkas – futbolo nykštukų ekspertas
Europos mastu šis olandų kilmės treneris iki 2000-ųjų metų laimėjo nemažai – su Eindhoveno „PSV“ tris kartus tapo Olandijos lygos bei taurės čempionu, 1988-aisiais nugalėjo ir Čempionų lygoje, o dar po dešimties metų Olandijos nacionalinę komandą atvedė iki pasaulio čempionato pusfinalio. Po sėkmingo pasirodymo su rinktine Hiddinkas turėjo kelias darbovietes Ispanijoje, kuriose jam sekėsi ne taip gerai ir greitai buvo iš jų atleistas. 2001-aisiais treneris Europoje nebeturėjo jokių ambicijų ir pasuko į Pietų Korėją – šalį, kurioje po metų vyko pasaulio čempionatas.
Pietų Korėja iki 2002-ųjų metų dalyvavo penkiuose pasaulio čempionatuose, tačiau rinktinės pasirodymas baigdavosi jau po grupių etapo. Per šiuos penkis turnyrus šalis neiškovojo nė vienos pergalės.
Hiddinkas, perėmęs rinktinės vairą, iš karto nustatė didžiausią pralaimėjimų priežastį – hierarchiją. Kuo senesnis žaidėjas rinktinėje, tuo jam būdavo viskas paprasčiau, o jaunesni futbolininkai turėjo būti jo šešėlyje. Treneris azijiečiams prilygdavo Dievui – žaidėjai aikštėje elgdavosi visiškai taip, kaip norėjo Hiddinkas ir nesipriešindavo jokiam sprendimui. Dėka tokio nuolankumo olandui pavyko sustyguoti žaidimą pagal tėvynėje propaguojamą stilių – futbolininkai aikštėje galėjo užimti kelias pozicijas ir visada pakeisti bet kurį komandos draugą. Kalbant apie hierarchiją, Hiddinkas ją naikino labai paprastai – iš rinktinės išmetė keletą vyresnių futbolininkų bei kapitonu paskyrė jauną žaidėją.
Kardinaliai pasikeitusiai Pietų Korėjos rinktinei tikslas artėjančiame čempionate buvo pasiekti antrąjį etapą. Visgi, šalies futbolui šis čempionatas buvo žymiai sėkmingesnis negu planuota.
Grupėje jau pirmosiose rungtynėse iškovota pergalė prieš Lenkiją, šio teigiamo rezultato reikėjo laukti penkis čempionatus. Vėliau sekė lygiosios su JAV bei dar viena pergalė prieš vieną turnyro favoričių Portugaliją su Luisu Figo bei Rui Costa priešakyje. Korėja iškopė į aštuntfinalį, kuriame, atrodo, laukė pralaimėjimas prieš Italijos rinktinę. Deja, po kontraversiškų teisėjo sprendimų Korėja įveikė dar vieną Europos komandą – galimai suvaidinęs pražangą Francesco Totti buvo išvarytas iš aikštės, o Hiddinko treniruojama rinktinė įmušė auksinį įvartį ir žengė toliau.
Stebukingą išsišokėlių pasirodymą turnyre toliau temdė teisėjų sprendimai – ketvirtfinalio rungtynėse su Ispanija sėkmė vėl nusišypsojo turnyro šeimininkams – po nuošalių buvo neįskaityti du varžovų ivarčiai, o baudinių serijoje triumfavo Pietų Korėja. Pusfinalyje žygis baigėsi – minimaliu rezultatu pralaimėta Vokietijai ir užimta ketvirtoji vieta po dar vieno pralaimėjimo Turkijai. Kaip bebūtų, šis Korėjos pasirodymas buvo sėkmingiausias iš visų Azijos komandų istorijoje, o Guusas Hiddinkas yra viso to kaltininkas. Už darbą rinktinėje jam atsidėkota – olandas buvo išrinktas Pietų Korėjos garbės piliečiu, gavo vilą saloje, o vienas stadionų buvo pavadintas jo garbei.
2006-aisiais sekė ne toks įspūdingas, tačiau vistiek geras olandų trenerio pasirodymas su Australijos rinktine. Hiddinkas po 32 metų pertraukos atvedė „Socceroos“ iki pasaulio čempionato. Tiesa, dar prieš pirmenybes treneris buvo paskelbęs jog po turnyro perims Rusijos rinktinės vairą, nepriklausomai nuo pasiekto rezultato.
Pirmus įvarčius pasaulio čempionato istorijoje Australijai įmušė legendinis Timas Cahilas, padėjęs pirmose rungtynėse įveikti vieną iš praėjusio čempionato šeimininkių Japoniją. Gerai turnyrą pradėjusių australų nuotaiką aptemdė po to sekęs pralaimėjimas brazilams, o bilietą į kitą etapą atnešė ilgamečio „Leeds“ saugo Harry Kewello įvartis rungtynėse su Kroatija, kurios pasibaigė 2-2.
Deja, jau kitoje varžybų stadijoje Australija susitiko su būsimais čempionais italais ir baigė savo pasirodymą. Paskutinę minutę įmuštas Fabio Grosso baudinys išvedė Italiją į kitą etapą ir nutraukė Hiddinko darbą rinktinėje. Pasiektas antrasis etapas – kol kas geriausias šios šalies pasirodymas pasaulio čempionato istorijoje.
Rusų kvalifikacija į 2008-ųjų Europos pirmenybes buvo gana permaininga – rinktinė užėmė antrą vietą ir surinko vos tašku daugiau už trečioje bei ketvirtoje vietoje likusias Anglijos ir Izraelio komandas. Hiddinkas turnyro galėjo ir nematyti, jei ne anglų sprendimas prieš pat kvalifikacijos pradžią treneriu paskirti Steve‘ą Mclareną. Geriausią futbolininkų pasirinkimą per paskutiniuosius 20 metų turėjęs anglas nesugebėjo rinktinės net atvesti iki turnyro, ir komanda su Gerrardu, Rooney, Lampardu, Scholesu, Cole‘u, Terry ir Beckhamu nesugebėjo aplenkti Rusijos, likdama už borto.
Europos pirmenybėse Rusiją skriaudė tik tuo metu geriausia pasaulyje buvusi Ispanija. Grupėje būsimi čempionai pirmose rungtynėse nugalėjo rusus 3-1, tačiau Hiddinko auklėtiniai sugebėjo atsitiesti laimėdami likusias rungtynes prieš buvusius čempionus graikus bei švedus. Ketvirtfinalyje olando treniruojama rinktinė pranoko pačią trenerio tėvynę. Visiškai atsipalaidavusi Rusija iš tikrųjų rungtyniavo priešininkų ilgus metus propaguotu stiliumi ir dvikovą laimėjo 3-1. Po rungtynių su žurnalistais kalbėjęs puolėjas Andrėjus Aršavinas verkė ir dėkojo „išmintingam“ olandui. Pusfinalyje rusai susitiko su tais pačiais ispanais ir čia pasaka baigėsi – antrame kėlinyje reikalus sutvarkę čempionai laimėjo triuškinamu rezultatu 3-0, tačiau Hiddinkas galėjo džiaugtis įsirašęs į dar vienos šalies futbolo istoriją.
Graikų sėkmė
Iki 2001-ųjų metų graikų futbolas merdėjo – nacionalinio čempionato rungtynės nesukeldavo didelio susidomėjimo, o rinktinės beveik nebuvo futbolo žemėlapyje. Taip, graikai kvalifikavosi į 1994-ųjų pasaulio čempionatą, tačiau JAV vykusiose pirmenybėse atrodė lyg atvykę paturistauti – per trejas rungtynes praleista dešimt įvarčių.
Nenorėdami dar vienos galimybės paleisti vėjais, graikai į vyriausiojo trenerio postą pasikvietė ilgą laiką „Bundeslygoje“ dirbusį vokietį Otto Rehhagelį. Ir nesuklydo – rinktinė ne tik laimėjo kvalifikacinę grupę, tačiau ir visą čempionatą.
Prieš turnyrą graikai buvo vertinami kaip vieni autsaiderių ir gavo mirtininkų grupę – Ispanija, Rusija ir šeimininkė Portugalija. Kaip vėliau paaiškėjo, būtent rusai buvo vienintelė ekipa, nugalėjusi graikus.
Vokietis rinktinėje įdiegė gynybinio futbolo sistemą ir dažnai naudojo atraminius saugus varginti varžovų puolėjus – tokia taktika pasiteisino – laimėjusi savo grupėje Graikija visų atkrintamųjų varžybų metu nepraleido nė vieno įvarčio, o visi įmušti įvarčiai antrame etape buvo smūgiai galva po aukšto kamuolio į baudos aikštelę – tikri gynybinio futbolo įvarčiai. Patys futbolininkai po laimėto turnyro pripažino, jog viskas buvo vokiška – treneris, mąstymas bei žaidimas. Graikai ir patys priminė vokiečių rinktinę – dirbo kaip komanda, o stiprių individualybių nebuvo – rezultatyviausias turnyro futbolininkas Angelos Charisteas prieš pirmenybes užimdavo vietą ant Brėmeno „Werder“ atsarginių žaidėjų suolelio, situacija po žymiosios pergalės nepasikeitė.
Tekstas – Lauryno Puikio
Nuotraukos – ESPN
Karatistė Margarita Čiuplytė: sportas yra laimė