Daugelis esame susidūrę su situacija, kai vaikas prašo nedalyvauti fizinio ugdymo pamokoje, nors tam priežasties visai nėra ir mes, pagailėję savo atžalos, leidžiame vieną ar kitą kūno kultūros užsiėmimą „pasėdėti ant suoliuko“. Vis tik ekspertai teigia, kad kokybiškos fizinio lavinimo pamokos apima daug daugiau nei tik judėjimą.
Leidžia atsipalaiduoti ir pasiekti efektyvesnių rezultatų moksle
„Fizinis ugdymas apima mokymąsi bendradarbiauti, komunikuoti ir kartu spręsti problemas bei konfliktus, išbandyti naujus dalykus, moko savęs ir kitų priėmimo“, – sako Ajovos valstijos vidurinėse mokyklose dirbanti kūno kultūros mokytoja Erika Mundt, kuri 2018 m. buvo paskelbta viena iš SHAPE (Society of health and physical educators – angl.) Amerika metų mokytojų rinkimų nugalėtojų.
Anot jos, fizinis aktyvumas mokykloje taip pat yra svarbus mokinių psichinei sveikatai.
„Kartais mokyklos bendruomenė ar tėvai mano, kad fizinio aktyvumo laiko sumažinimas gali būti būdas paskatinti mokinius daugiau mokytis“, – sako E. Mundt. – Tačiau, verta suprasti, kad fizinis aktyvumas yra veiksmingas būdas padėti vaikams mokytis daugiau ir geriau“.
Jai antrina SHAPE America prezidentė Cara Grant: „Vaikai mokosi daugiau ir patiria mažiau streso, kai mokykloje užsiima fizine veikla“.
Įkvepia iššūkiams
Paprastai jaunesnius vaikus lengviau motyvuoti fizinei veiklai. Tačiau, anot C. Grant, vaikams augant, fizinio ugdymo pamokos gali tapti sudėtingesnės ir padėti jaunimui daugiau sužinoti apie savo kūną bei fizinius jo gebėjimus.
„Mes norime, kad mokiniai mestų sau iššūkį ir pamatytų, ką gali jų kūnas, nepaisant abejonių savo gebėjimais ar kitų veiksnių“, – sako C. Grant.
„Norime, kad jie tyrinėtų judėjimą, kad laikui bėgant pamatytų rezultatus ir suprastų, kad jie gali nuolat tobulėti. Tai taip pat naudinga psichinei sveikatai, nes ugdo pasitikėjimą savimi“, – priduria ji.
Beje, įsitikinti fizinio aktyvumo nauda galima ir nevykdant didelės apimties ilgai trunkančių testų. Pavyzdžiui, kai kuriuose mokykloje pradinių klasių mokinių prieš pamoką prašoma pasirinkti jaustuką, atspindintį, kaip jie jaučiasi pamokos pradžioje, o vėliau – pabaigoje. Ekspertų teigimu, dažnai vaikai, kurie fizinio ugdymo pamokos pradžioje pasirinko liūdną ar pavargusį jaustuką, pamokos pabaigoje pasirinkdavo linksmesnį ar labiau susijaudinusį jaustuką.
„Jaunesnių klasių mokinių klausiame: „Kodėl mes judame? Kaip tai mums padeda, kai jaučiamės blogai? Kai nesijaučiame gerai, bet vis tiek per pertrauką einame žaisti, galbūt imame jaustis geriau?“. Taip tyrinėjame aktyvumo poveikį emocinei savijautai“, – sako C. Grant.
Gal ir mums verta paklausti savo vaikų panašių klausimų, prieš nutariant, kad vieną kitą fizinio ugdymo pamoką galima praleisti arba vietoje jos pasiruošti kokiai nors „svarbesnei“ pamokai?
Pagal užsienio spaudą parengė Karina Vladičkė
Šaltinis: usnews.com
Nuotraukos: pexels.com
Paplūdimio tinklininkė M. Paulikienė: „Sezonas – įspūdingas“