Lietuvos rinktinės fechtuotojai Annai Vergnes rudens sezonas klostosi itin sėkmingai – ji dviejuose FIE „Satellite“ serijos varžybose iškovojo bronzos medalius. Šis progresas leidžia turėti vis daugiau ambicijų ateičiai bei didžiausiai svajonei – olimpinėms žaidynėms.
Fechtavimu A. Vergnes, kurios mama yra lietuvė, o tėtis – prancūzas, susidomėjo kai jai buvo 6-7 metai.
„Iš pradžių, kai dar gyvenau Lietuvoje, lankiau dailųjį čiuožimą „Akropolyje“. Tačiau kai išvažiavau į Prancūziją, ten šalia nebuvo ledo arenos, todėl nebegalėjau tęsti šio sporto. Vėliau pabandžiau gimnastiką, bet ji man pasirodė gana sunki, todėl mama pasiūlė išbandyti kitą sporto šaką, kuri vyko šalia tos pačios salės. Ten buvo dvi galimybės – dziudo arba fechtavimas. Ji užrašė mane į fechtavimą ir taip viskas prasidėjo.
Man nuo mažens patiko individualūs sportai, tokie kaip gimnastika ar fechtavimas, nes juose labai svarbu kovoti su savimi pačiu – tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Būtent tas vidinis iššūkis man visada patiko“, – „Sportlandmagazine.lt“ sakė A. Vergnes.
Sportininkė yra ypač patenkinta šio sezono rezultatais, juolab, kad prieš keletą metų ji turėjo sveikatos problemų, dėl kurių ji neteko galimybes atstovauti Prancūzijai.
„Taip, šiais metais esu tikrai labai laiminga, kad man taip gerai sekėsi. Prieš dvejus metus buvau patyrusi raiščių traumą ir tai man labai pakenkė – ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tuo metu dar buvau Prancūzijos rinktinėje, ir ta trauma labai sugadino mano nuotaiką bei motyvaciją tęsti fechtavimą. Tačiau tada pati sau pasakiau: jeigu dabar neatsistatysiu, tai galbūt niekada ir neatsistatysiu. Todėl nusprendžiau nesustoti – priėmiau tai kaip gyvenimo dalį ir stengiausi nepasiduoti.
Beveik metus negalėjau normaliai nei treniruotis, nei dalyvauti varžybose, todėl šie metai buvo pirmieji tikri metai, kai jaučiausi visiškai sveika – nieko nebeskauda, galiu normaliai fechtuotis. Ir man labai gera matyti, kad visas tas darbas, kurį įdėjau per tuos ketverius metus, dabar duoda rezultatus“, – pasakojo A. Vergnes.
Nors ilgesnę gyvenimo dalį ji gyvena Prancūzijoje, šiais mėnesiais ją galima išvysti Lietuvos sostinėje. Ji, pagal Lilio universiteto „Erasmus“ programą, šį pusmetį pasirinko studijas Vilniaus universitete. A. Vergnes neslepia, kad požiūris į treniruotes Lietuvoje ir Prancūzijoje gerokai skiriasi.
„Dažniausiai treniruojuosi du kartus per dieną – ryte arba po pietų darau fizinio pasirengimo treniruotę, o vakare būna fechtavimas. Sportuoju dažniausiai Vilniuje – lengvosios atletikos manieže prie Vingio parko arba prie Lukiškių aikštės, o kartais ir Kaune, nes ten taip pat yra stipri komanda, su kuria galima gerai pasitreniruoti.
Jeigu lyginčiau treniruotes Prancūzijoje ir Lietuvoje, tai sakyčiau, kad pagrindinis skirtumas yra požiūris. Prancūzijoje, ypač rinktinėje, viską reikia daryti kartu – visos treniruotės yra kolektyvinės, ir man tai nelabai patikdavo, nes kiekvienas sportininkas yra skirtingas, turi savo ritmą ir poreikius. Be to, mums neleisdavo dirbti individualiai, nes treneriai bijodavo, kad susižeisime. Lietuvoje man daug labiau patinka, nes galiu planuotis treniruotes taip, kaip man geriausia – derinti su studijomis, pasirinkti, kada ir ką daryti. Tai suteikia daugiau laisvės ir motyvacijos“, – pabrėžė A. Vergnes.
Tuo tarpu pačios sąlygos, pasak jos, Prancūzijoje yra šiek tiek geresnės. Tai nestebina, nes fechtavimas šioje šalyje yra gana populiarus.
„Prancūzijoje fechtavimas turi didesnį finansavimą, geresnes sales, viskas profesionaliau organizuota. Pavyzdžiui, Prancūzijoje treniruotės vykdavo tikrose fechtavimo salėse, o Lietuvoje mūsų klube Vilniuje mes patys turime pasitiesti takelius prieš treniruotę. Bet tai visai nedidelė problema – tai užtrunka vos dešimt minučių, o kai visi darome kartu, net atsiranda toks komandiškumo jausmas“, – šypsojosi A. Vergnes.
Taip pat ji išskyrė sportininkų atsistatymo galimybes. Jeigu Prancūzijoje fechtuotojai po varžybų iškart eidavo į specialias atsistatymo zonas ir tai darydavo nemokamai, tai Lietuvoje tokios galimybės dažniausiai yra privačios ir gana brangios.
A. Vergnes Lietuvos rinktinei atstovauja jau dvejus metus. Pernai ji su Lietuvos vėliava varžėsi Europos čempionate ir pasaulio studentų pirmenybėse. Artimiausias tikslas – patekti į pasaulio suaugusių čempionatą. Mintys sukasi ir apie olimpines žaidynes, tačiau šį tikslą sportininkė dar vertina atsargiai.
„Kalbant apie olimpines žaidynes, čia jau sudėtingesnis klausimas. Norint patekti, reikia atitikti labai daug kriterijų, o mažesnėms šalims, kaip Lietuva, tai yra dar sunkiau. Kartais mums trūksta pakankamai atstovų, kad galėtume sudaryti komandą, o individualiai patekti taip pat labai sunku. Vis dėlto, mano tikslas yra būtent tai – siekti olimpinių žaidynių. Dėl to dabar skiriu daug daugiau laiko ir pastangų fechtavimui nei mokslams, nes kol dar galiu, noriu pasinaudoti šiuo laikotarpiu maksimaliai“, – teigė fechtuotoja.
Ambicijas patekti į olimpines žaidynes didina gerėjantys rezultatai. Pajėgiuose turnyruose A. Vergnes ne kartą kovojo su olimpietėmis. Kai kurias yra pavykę nugalėti, o kai kurioms pralaimėta nedideliu skirtumu.
„Fechtavimas toks sportas, kur bet kas gali nugalėti bet ką, todėl tikiu, kad jei ir toliau dirbsiu kryptingai, tai yra visiškai įmanoma“, – sakė ji.
A. Vergnes dabar laviruoja tarp sporto, mokslų ir darbo. Kaip teigia ji pati, per tiek metų ji jau net nepastebi, ką tenka paaukoti. Bet, žinoma, tų aukų yra daug.
„Dažniausiai tenka atsisakyti savaitgalių ar vakarų – nes arba esi pervargęs, arba turi varžybas. Tai reiškia, kad nelabai gali eiti į vakarėlius, planuoti išvykų ar atostogų, nes tuo metu dažnai būna treniruočių stovyklos ar pasiruošimas varžyboms“, – pasakojo A. Vergnes.
Politikos mokslus kremtanti fechtuotoja neslepia, kad norėtų dirbt Europos Komisijoje Briuselyje.
„Po kelių mėnesių važiuosiu ten atlikti praktiką ir pažiūrėsiu, ar iš tiesų man tai patinka. Manau, kad taip, nes jau esu atlikusi dvi praktikas politikoje ir duomenų srityje, ir man ši sritis labai patiko. Tad tikiu, kad po sporto galėsiu save realizuoti ir šioje srityje“, – neslėpė A. Vergnes.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio albumo
A. Skujytės trys dešimtmečiai sporte: „Mano pirmas treneris buvo kiemas“