Sekmadienį Antalijoje (Turkija) jau 30-ą kartą įvyko Europos kroso čempionatas, kuriame netrūko artimų finišų ir favoritų pergalių. Europos kroso čempionatų istorijoje tituluočiausia Didžiosios Britanijos komanda ir vėl neturėjo lygių sau, kadangi šios šalies bėgikai sugebėjo iškovoti net 12 medalių (6 aukso). Antroje vietoje pagal laimėtus medalius liko italai (5 medaliai, 3 aukso), trečioje – norvegai (3 medaliai, 2 aukso). Lietuvai varžybose atstovavo 8 lengvaatlečiai, o geriausiai pasirodė Greta Karinauskaitė (36 vieta) bei Simas Bertašius (51 vieta).
Jau septintą kartą šiame čempionate startavusi G. Karinauskaitė debiutavo suaugusiųjų grupėje. 7.832 km distanciją įveikusi bėgikė trasoje užtruko 27:10 min ir finišavo 36-oje pozicijoje. Šioje rungtyje iš viso varžėsi 81 bėgikė, o pergalę šventė Europos čempionė ir olimpinių žaidynių vicečempionė Nadia Battocletti (25:43 min). Primename, jog pernai G. Karinauskaitė startavo U23 amžiaus grupėje ir užėmė 5-ą vietą.
„Šiandien konkrečios vietos nesitikėjau, nes labai bijojau bėgti su moterimis. Visos yra stipriausios Europoje, buvo baisu, kad jos mane trasoje suvalgys. Pačios pajėgiausios bėgo ir nubėgo, o aš lenktyniavau su savo lygio merginomis ir bandžiau jas aplenkti.
Europos kroso čempionate niekada nežinai, ko tikėtis, bet visada atvažiuoji kovoti. Kasmet gauname skirtingą trasą. Šįkart ji per apšilimą atrodė smagi, bet kadangi vakar lijo, šiandien žemė buvo klampi. Buvo sudėtinga bėgti, per tas pačias kliūtis pavargus šokti nelengva“, – po bėgimo apie konkurenciją ir kliūtis trasoje (smėlis, purvas, rąstai, kalnai, šieno blokai) kalbėjo G. Karinauskaitė.
Pernai Lietuvos 3000 m kliūtinio bėgimo rekordą gerinusi ir Europos U23 čempionate sidabrą laimėjusi lengvaatletė šiemet Europos čempionatą praleido dėl starto NCAA čempionate, o Paryžiaus olimpinėse žaidynėse debiutuoti nepavyko.
„Šiuos metus vertinčiau visaip, nes buvo ir duobių, bet dabar esu atsigavusi ir galiu pasidžiaugti esama forma. Gaila, kad tos formos nebuvo vasarą, kai labai reikėjo. Bet nieko tokio, truputį paverki ir dirbi toliau. Po 4 metų bus dar viena galimybė, bandysiu patekti ten (į Los Andželo olimpines žaidynes – aut. past.). Dabar įstojau į magistrantūrą, tai šią žiemą grįšiu treniruotis ir studijuoti į JAV, o vasarą sportuosiu Lietuvoje.“
Penktą kartą savo jėgas Senojo žemyno kroso čempionate išbandė S. Bertašius, kuris vyrų grupėje kvalifikavosi 51-as (iš viso – 94 dalyviai). 7.832 km nuotolį sportininkas įveikė per 23:39 min ir mažiau nei pusantros minutės atsiliko nuo septintą aukso medalį laimėjusio Jakobo Ingebrigtseno (22:16 min).
„2 kartus esu įveikęs pilną distanciją Europos kroso čempionate ir abu kartus patekau į TOP50, tiesa, tada buvo mažiau dalyvių. Šįkart tikrai daug bėgikų susirinko, trasa sutrumpėjo, bet tai man į naudą, nes esu vidutinių nuotolių profilio bėgikas. Tai ir buvo priežastis, kodėl sutikau čia dalyvauti. Lietuvos rinktinės vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimo rungčių vyr. treneriui Mindaugui Krakiui tikrai reikia padirbėti renkant komandą, kadangi žiemą ruošiamės uždarų patalpų sezonui, o dalyvavimas šiame čempionate keičia visą pasiruošimą. Visgi, treneris pasiekė savo ir atsivežė mus čia. Ši patirtis užgrūdina ir leidžia pamatyti, koks tas bėgimo lygis Europoje. Grąžina į realybę tokie bėgimai“, – sakė S. Bertašius, kuris 2019 metais kartu su kitais lietuviais mišrioje estafetėje finišavo 9-as Europos kroso čempionate.
Paklaustas apie šių varžybų žavesį, Lietuvos 1000 m, 1500 m ir vienos mylios rungčių rekordininkas įvardijo atmosferą ir jaučiamą žiūrovų palaikymą: „Čia atmosfera tikrai geriausia, nes susirenka vien bėgikai, vien bendraminčiai, kurie gyvena tą patį gyvenimą. Kai matai beveik 600 tokių kaip tu, tai sukuria gerą atmosferą. Mieliau širdžiai būti tarp savų.“
Penkiasdešimtuko pabaigoje bėgimą pradėjęs S. Bertašius po finišo džiaugėsi stabilumu posūkiuose ir pasirinkta taktika, kuri leido atiduoti visą save ir stabiliai kilti pozicijomis aukštyn: „Visada norisi saugesnės taktikos, nes reikia bėgti penkis ratus, o pirmas per greitas ratas gali kainuoti visas varžybas. Pradėjau gana greitai, bet ne per greitai, todėl jėgų paskirstymas trasoje buvo kone idealus. Vietos geresnės turbūt šiai dienai ir negalėčiau tikėtis, nes parbėgau ir jaučiausi išsikrovęs.“
Ankstesniais metais Europos čempionatuose Berlyne (Vokietija), Glazge (Škotija), Torūnėje (Lenkija), Miunchene (Vokietija) bei pasaulio uždarų patalpų čempionate Belgrade (Serbija) startavęs S. Bertašius šiemet neprasibrovė į Europos čempionatą Romoje (Italija), olimpines žaidynes Paryžiuje (Prancūzija) ar pasaulio uždarų patalpų čempionatą Glazge. Visgi, po trejų metų pertraukos pavyko pagerinti Lietuvos 1500 m rekordą, o vėliau ir 1000 m rekordą, kuris buvo užfiksuotas dar 1978 metais.
„Žvelgiant iš čempionatų pusės, tai galima sakyti, kad metai prasti, nes neišvažiavau į jokį čempionatą. Žiūrint iš savo perspektyvos, asmeninio tobulėjimo prizmės, tai esu patenkintas, nes dedu mažus žingsnelius į priekį. Besibaigiantys metai priverčia susimąstyti ir daryti išvadas. Galbūt reikės ir kitokių sprendimų ieškoti. Galbūt kitais metais įvyks pokyčiai, būtent distancijos pasirinkime.
Norėčiau turėti galimybę sudalyvauti gerose komercinėse varžybose, kur yra siekiami aukšti rezultatai. Jeigu bus tokia galimybė, manau, bus galima galvoti apie čempionatus ir normatyvus. Reikia patekti į aukšto rango varžybas, gal ir Lietuvoje kitąmet turėsime bronzinio lygio varžybas, tai prioritetas komercinės varžybos, bet ne dėl pinigų, o dėl gerų sąlygų rezultatui. Čia vadybos darbas, o kartais tenka ir pačiam išsiųsti laišką, bet čia turbūt visiems taip, kas nėra superžvaigždės. Visi bando verstis per galvą, pavyzdžiui, atvažiuoti ir dalyvauti už savo pinigus“, – kitų metų planus komentavo ir iššūkius ieškant varžybų apžvelgė S. Bertašius.
Kitų metų birželio pabaigoje Madride (Ispanija) vyks Europos lengvosios atletikos komandinis čempionatas, kur Lietuvos rinktinė startuos pačiame pajėgiausiame divizione. Su geriausiais Senojo žemyno lengvaatlečiais stadione susidursiantys lietuviai sieks pratęsti pernai pradėtą pasaką, kai iš antrojo diviziono pateko į pirmąjį.
„Nors planuoju pailginti distanciją tam tikrose sezono fazėse, bet kalbant apie komandinį čempionatą, turbūt reikės galvoti apie 800 m ir 1500 m rungtis. Laikas parodys, bet tikrai labai noriu startuoti Madride. Paskutinis čempionatas Lenkijoje buvo nuostabus ir grįžome su geriausiomis emocijomis. Norisi vėl to paties. Manau, kad visi, kas kovojo ir prisidėjo prie patekimo į pirmą divizioną, nori parodyti dar geresnius rezultatus ir išlikti su geriausiais“, – pozityviai į artėjantį iššūkį žvelgė S. Bertašius.
Antalijoje 60-ą vietą suaugusiųjų grupėje užėmė Lina Kiriliuk (28:12 min). Šalia jos finišavo ir Auksė Linkutė (68 vieta – 28:27 min). Iš G. Karinauskaitės, L. Kiriliuk ir A. Linkutės sudaryta Lietuvos komanda Europos čempionate užėmė 13-ą vietą, o pergalę šventė italės.
65-ą vietą U23 grupėje užėmė Karolina Bliujūtė (6.322 km, 23:45 min). Šioje amžiaus grupėje startavo 72 bėgikės, o aukso medalį iškovojo Phoebe Anderson (21:16 min). U23 vaikinų grupėje bėgęs Nedas Kasparas finišavo 75-as (76 dalyviai, 21:39 min), o aukso medalį laimėjo Willas Barnicoatas (18:27 min).
U20 merginų grupėje 71-a iš 92 finišavo Eleonora Višnevskytė (4.812 km, 17:58 min). Pergalę šioje rungtyje šventė Innes Fitzgerald (15:47 min). U20 vaikinų grupėje varžėsi Valentas Mockus (15:53 min), kuris užėmė 87-ą vietą iš 95 startavusių dalyvių. Čia pergalę šventė favoritu laikytas Nielsas Larosas (14:07 min).
Tekstas ir nuotraukos: LLAF
Pirmykščių judesių pratimai – kokybiškos treniruočių programos dalis