Dalintis „Europos aklųjų teniso čempionas: „Motyvacijos reikia ne mums, o sėdintiems ant sofos arba baruose““

Europos aklųjų teniso čempionas: „Motyvacijos reikia ne mums, o sėdintiems ant sofos arba baruose“

Karolis Verbliugevičius spalio viduryje pasiekė istorinę pergalę Lietuvos aklųjų sportui – jis Varšuvoje (Lenkija) tapo Europos aklųjų teniso čempionu.

Šių varžybų finale lietuvis nugalėjo pirmąją pasaulio raketę iš Didžiosios Britanijos Naqi Rizvi. Prieš tai dvejus metus iš eilės K. Verbliugevičius iškovojo Europos pirmenybių bronzos medalius, todėl jis labai džiaugiasi, kad pavyko galiausiai pralaužti ledus ir užkopti į Europos viršūnę.

„Turėjome išsikėlę tikslą laimėti pirmą vietą. Tam ruošėmės, planavomės, kryptingai bei nuosekliai dirbome ir treniravomės. Tas davė rezultatą, – sakė K. Verbliugevičius. – Lyginant su ankstesniais metais, šįkart čempionate buvau ramesnis. Dėl to automatiškai pagerėjo pirmo padavimo tikslumas. Jis buvo labai aukštas. Taip pat pavyko išlaikyti koncentraciją ir dėmesį.“

Sportininkas regos neteko po avarijos, kai jam buvo 19 metų. Iki tol jis tenisą žaidė profesionaliai. Tiesa, po šios nelaimės jis su sportu turėjo atsisveikinti ir tik pastarąjį dešimtmetį atrado galimybes siekti aukštumų jau aklųjų sporte.

 

Karolis Verbliugevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

„Po 25 metų pertraukos be teniso, atradau, kad yra ir aklųjų tenisas. Taip 2021 metais grįžau į teniso aikštelę. Nuo to laiko po truputį augau. Kadangi suprantu, ką reiškia žaisti tenisą su rega, tai iš pradžių neįsivaizdavau, kad išvis įmanoma žaisti nematant. Visgi čia greitas žaidimas, kur kamuoliukas nuolat juda. Galiausiai viena, antra, trečia, o vėliau ir dešimta treniruotė leido išmokti atmušti kamuoliuką bei pradėti žaisti“, – pasakojo Europos čempionas.

Tenisas – ne vienintelis sportas, kuriuo užsiima K. Verbliugevičius. Jis taip pat sportuoja ir kalnų slidinėjimą.

„Esu žmogus, kuriam patinka dinamiškas, ne monotoniškas sportas, iššūkiai. Kalnų slidinėjimas nematant, iš pirmo žvilgsnio, irgi atrodo neįtikėtinai, bet po to viską pabandai, paanalizuoji, sužinai kaip viskas vyksta pasaulyje. Taip po truputį išmokau nusileisti nuo kalno“, – prisipažino K. Verbliugevičius.

2019 metais jis pradėjo darbą su treneriu, tikėdamasis patekti į 2022 metų Pekino žiemos paralimpines žaidynes. Deja, nei šios, nei būsimos paralimpinės žaidynės Italijoje lietuvio svajonės neišpildė.

Karolis Verbliugevičius ir Naqi Rizvi. Asmeninio archyvo nuotr.

„Dėl Covid-19 pandemijos negalėjome treniruotis, pasiekti norimus rezultatus. Tose varžybose, kuriose dalyvavau, pavyko užfiksuoti rezultatus, bet jų neužteko patekimui į paralimpines žaidynes. Po to nutraukėme darbą su treneriu ir nusprendėme ieškoti kito specialisto. Gavosi taip, kad naujas treneris ir gidas neatsirado. Dėl to nebeturėjau galimybių net pagalvoti apie artėjančias Milano-Kortinos olimpines žaidynes“, – pasakojo K. Verbliugevičius.

Kaip teigė pats sportininkas, didelė svajonė ir tikslas – paralimpinės žaidynės – dabar yra ne palaidotos, o atidėtos.

„Visada sakau, kad atidedu, nes niekada negali žinoti kas mūsų laukia ateityje“, – šypsojosi K. Verbliugevičius.

Verslininkas, tenisininkas ir kalnų slidininkas sako, kad sportas yra jo gyvenimo dalis ir malonumas, todėl papildomos motyvacijos jam nereikia.

„Manęs versti nereikia – viską darau savo noru: nuo mankštos kiekvieną rytą namuose ant kilimėlio iki treniruočių teniso aikštėje arba ant kalno. Papildomos motyvacijos man tikrai nereikia. Suprantu, ką tai reiškia, o pats sportas suteikia gerą savijautą, kuri labiausiai mane ir motyvuoja. Manau, kad svarbiausia yra gerai jaustis“, – pabrėžė K. Verbliugevičius.

Karolis Verbliugevičius kairėje. Ryto nuotr.

Nors jis nemėgsta kažką įrodinėti kitiems, visgi sportininkas viliasi, kad jo pavyzdys gali įkvėpti kitus žmones. Ir ne tik turinčius negalią.

„Galbūt mano pavyzdys kažką motyvuoja, kažkas galbūt sužino kažką naujo. Mūsų bendruomenės tikslas yra šviesti visuomenę, kad akli žmonės taip pat sportuoja ir nesėdi vietoje, gyvena įprastą gyvenimą. O šalia yra sportas, kuris, galbūt iš šono atrodo neįtikėtinai, bet yra visiškai prieinamas. Manau, kad motyvacijos reikia ne neregiams, o „sveikiesiems“, kurie leidžia laiką ant sofos ir baruose“, – šypsojosi K. Verbliugevičius.

K. Verbliugevičius pasaulio B1 kategorijos reitinge užima trečiąją vietą.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Lietuvos pulo lyderis P. Labutis – apie svajonių išsipildymą, uždarbį ir istorinį debiutą

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį