Jei kartą vaikščiodami Pavilnių regioniniame parke pastebėsite būrelį žmonių, svaidančių diską, nenustebkite, jei būsite pakviesti prisijungti. Ir nedvejokite. Kaimyninėse šalyse sparčiai populiarėjantis žaidimas, po truputį skinasi kelią ir į lietuvių širdį.
Į Lietuvą atvežė švedai
Diskgolfo žaidimas savo istoriją Lietuvoje pradėjo skaičiuoti prieš penkiolika metų. 2002-aisiais specialistų iš Švedijos surengtame seminare Lietuvos kūno kultūros mokytojai buvo supažindinti su mūsų šalyje iki tol mažai žinoma sritimi – sportu su disku.
Pedagogas iš Zarasų Andrius Navickas, sužavėtas naujos sporto šakos, savo sodyboje Zarasų rajone įrengė pirmąjį diskgolfo parką Lietuvoje, kuris veikia iki šiol.
Prireikė nemažai laiko, kol šis žaidimas ėmė populiarėti ir kituose miestuose. Vilniuje diskgolfas organizuotai žaisti pradėtas 2010-aisiais. Tais metais diskgolfas išbandytas Filaretų parkelyje, o netrukus ir Pavilniuose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia penki diskgolfo parkai: Vilniuje, Zarasų rajone, du Jonavos rajone ir visai neseniai įrengtas Klaipėdoje.
Žaidimą pamėgo kaimynai
Diskgolfas primena tradicinį golfą, tik čia žaidėjai nemuša kamuoliukų į duobutes, o meta diskus į specialius krepšius.
Lietuvoje šis skraidančio disko sportas žaidėjus skaičiuoja dešimtimis. Tuo tarpu kaimyninėse šalyse entuziastų – gerokai daugiau.
Tūkstančiai Estijos diskgolfo mėgėjų šiuo metu gali rinktis iš pusšimčio parkų, žaidimas taip pat smarkiai populiarėja Latvijoje ir Suomijoje. Pastarojoje žaidėjai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, o parkų – net 500.
„Estijos gamtos sąlygos – labai palankios žaisti. Ten yra daug miškų, o diskgolfas būtent ir yra įdomiausias ten, kur yra kliūčių, ne tuščioje teritorijoje.
Kartu su masiškumu kyla ir diskgolfo lygis, daugėja turnyrų, šiuo sportu ima domėtis rėmėjai, atsiranda profesionalių ar pusiau profesionalių žaidėjų, sulaukiama pasaulinio lygio žvaigždžių dėmesio“, – pasakojo Vilniaus diskgolfo klubo direktorius Skirmantas Bikelis.
Ir jaunam, ir vyresniam
Diskgolfas – sportas, neturintis apribojimų. Pasaulio čempionate dalyviai rungiasi amžiaus grupėje per 80 metų, tuo tarpu Lietuvos čempionate kartą dalyvavo keturmetis.
„Tai universalus sportas, kurį galima žaisti ir žiemą, ir vasarą. Tai laisvalaikio leidimas gamtoje, kai kelias valandas vaikštome po parką ir tai darome turėdami įdomų tikslą.
Šiam žaidimui būtinas tikslumas ir susikaupimas, nes reikia įveikti įvairias kliūtis, o disko skriejimo kelią lemia daug veiksnių: vėjo kryptis, žemės paviršius, žinoma, ir pats diskas.
Tai padeda atsipalaiduoti psichologiškai, išvalyti galvą nuo pašalinių minčių“, – pasakojo S. Bikelis.
Neįtikėtini diskgolfo triukai:
Tekstas – Linos Motužytės
Nuotraukos – Vilniaus diskgolfo klubo archyvų
120 km bėgte per aukščiausias Kipro viršukalnes