Lietuviai Juneta Krylovaitė ir Nikolajus Anikejevas kartu su iš Kubos kilusiu Prancūzijos piliečiu Nino Fraguela liepos 21 d. padarė tai, ko nebuvo pavykę nei vienam Lietuvos žmogui – estafete perplaukė Lamanšo sąsiaurį.
Jie antrą valandą nakties Didžiosios Britanijos laiku startavo iš Šekspyro paplūdimio Anglijoje ir po 12 val. 43 min. trukusio varginančio plaukimo pagaliau pasiekė Prancūzijos krantą. Nuo Doverio iki Kalė uostų tiesiu keliu – 34 kilometrai, tačiau srovės komandai suformavo S formos maršrutą, tad distancija išsitęsė net iki 55 kilometrų. Plaukikai keitėsi kas valandą, kiekvienam teko po 4-5 atkarpas.
„Man labai patinka plaukti atviruose vandenyse, dalyvauju visose įmanomose varžybose. Visgi norėjosi kažkokio rimtesnio iššūkio. Sužinojusi, kad plaukikai save išbando tokioje sudėtingoje distancijoje, pamaniau, kad toks iššūkis būtų įdomus ir man. Apie tai svajoju nuo 15 metų. Bandžiau užsiregistruoti 2020 metais, bet tuomet prasidėjo pandemija ir planai buvo sujaukti. Tada baseine netikėtai išgirdau, kad Nikolajus jau užsiregistravo komandiniam iššūkiui ir ieško dar vieno nario. Net nedvejodama pasisiūliau – nors tai ir ne individualus plaukimas, kaip aš svajojau, bet puiki treniruotė, išbandymas, kuris padėtų galutinai apsispręsti“, – „Sportlandmagazine.lt“ pasakojo J. Krylovaitė.
Dar tik 20-ies sulaukusi sportininkė atskleidžia, kad Lamanšą ji sieks perplaukti ir viena. Jau pavyko net rezervuoti vietą, todėl galima patvirtinti, jog jos plaukimas vyks 2025 metų rugpjūčio 16-21 dienomis. Tikslią datą ir starto laiką nurodys lydinčio laivo pilotas, nes viską lemia oro sąlygas.
„Beje, užsiregistruoti plaukimui yra dar sunkiau, nei perplaukti Lamanšą – norinčiųjų daug, o licencijas lydėti plaukikus turi tik ribotas skaičius pilotų“, – subtilybes pabrėžė lietuvė.
Plaukiant estafete, sportininkams kiekviena atkarpa pareikalavo vis kitokių iššūkių.
„Pirmoji atkarpa man teko naktį, pasitinkant aušrą. Baisu nebuvo, bet jaudinausi, nes neturiu plaukimo patirties naktį, kažkiek treniravomės Lietuvos ežeruose, bet tai vis tiek ne tas pats. Be to, norėjosi miego, sėdėjau įsisupusi į šiltą „dryrobą“, tad net mintis, kad reikės iš jo išsinerti atrodė kankinama. Plaukiant pirmąją atkarpą man buvo duota užduotis plaukti maksimaliai, nes dar nebuvome pasiekę lydinčiųjų srovių, o prognozės žadėjo, kad distancijos pabaigoje oras gali smarkiai subjurti. Tačiau aš nesitaupiau ir kitose atkarpose, plaukiau tokiu tempu, lyg dalyvaučiau 5 kilometrų varžybose. Tad turėjau keturias tokias varžybas. Tiesa, paskutinė atkarpa buvo sunkesnė dėl nuovargio, nuolatinis supimas tiek plaukiant, tiek ilsintis išprovokavo galvos skausmą“, – pasakojo J. Krylovaitė.
Laimei, tai sportininkei nesukėlė jūros ligos, nes būtent dėl šios priežasties plaukikai dažnai nepasiekia tikslo. Jūros liga susirgo J. Krylovaitės komandos draugai, tačiau, laimei, jie su tuo susitvarkė.
Nors plaukimas vyko vasaros viduryje, Lamanšo sąsiaurio vanduo yra gana klastingas ir vėsus. Dėl to plaukikų kūnai turėjo būti tinkamai paruošti.
„Vanduo buvo šaltas, bet negeliantis. Plaukimas 16-17 laipsnių vandenyje man asmeniškai nėra nepakeliamas iššūkis, yra tekę tokiame vandenyje plaukti varžybose Platelių maratone. Be to, prieš iššūkį savo organizmą pratinau prie šalčio, pirmąjį kilometrą atvirame vandenyje šiais metais nuplaukiau, kai ežero vanduo buvo įšilęs vos iki 11 laipsnių. O srovės buvo ir trukdančios, ir padedančios. Beje, kai patenki į lydinčiąją srovę, vanduo dažniausiai šiek tiek būna vėsesnis. Tai man priminė Bosforo sąsiaurį, kurį įveikiau pernai“, – kalbėjo J. Krylovaitė.
Įdomu tai, kad didžiausias stresas sportininkei kilo likus paskutiniams 700 m iki kranto, kuriuos įveikinėjo Nino Fraguela, mat tuo metu jį nešė smarki šoninė srovė bei artėjo žadėta audra. Jis – labai patyręs plaukikas, tačiau jam jau 61-eri ir turėjo jausti nuovargį. Visgi plaukimo veteranas stengėsi iš visų jėgų ir visa komanda pasiekė išvajotą finišą.
J. Krylovaitė džiaugėsi užfiksuotu 12 val. 43 min. rezultatu, nes planas buvo suplaukti per 15 val.
„Kai pamatėme, kad Nino finišuoja, mes pasiėmėme Lietuvos vėliavą ir taip pat nuplaukėme į krantą bendrai nuotraukai. Krante mus sveikino prancūzai, klausė, iš kur mes – emocijos nepakartojamos. Be galo džiaugėmės, kad mums pavyko. Beje, už keliolikos minučių prasidėjo tokia audra, kad jei būtume į ją patekę – iššūkiui galas. Tai buvo puikus komandinis darbas ir trenerio Jurgio Šeikos indėlis“, – teigė J. Krylovaitė.
Šis plaukimas buvo ne tik asmeninis iššūkis, bet ir kilnus tikslas. Plaukikai siekė surinkti lėšų Klaipėdos universitetinei ligoninei ir padovanoti universalų inkubatorių neišnešiotiems naujagimiams. Deja, bet 30 tūkst. eurų sumos kol kas surinkti nepavyko.
„Man asmeniškai šis plaukimas reikšmingas tuo, kad su šia sporto šaka noriu susieti savo ateitį. Būtent su plaukimu atviruose vandenyse. Tai yra olimpinė sporto šaka, bet Lietuvoje jai neskiriamas reikiamas dėmesys. Svajoju pasimokyti, pasistažuoti šalyse, kuriose ši sporto šaka turi gilias tradicijas ir aukšto meistriškumo trenerius. O jei pati būsiu kažką šioje srityje pasiekusi, tai pelnysiu būsimų auklėtinių pasitikėjimą ir galėsiu dalintis su jais savo patirtimi“, – atviravo J. Krylovaitė.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: organizatorių
Disko metimo sektoriuje dominavę lietuviai Baltijos čempionate užėmė trečią vietą