„Mūsų gyvenimas – nesibaigiančios atostogos“, – nusijuokė Artūras Morauskas. Jis – vienas snieglenčių ir vandens aitvarų sporto pradininkų Lietuvoje. Savo aistra lentoms jis užkrėtė ir vaikus: jo dukra, garsi lengvaatletė Modesta, po sezono skuba į jėgos aitvarų mokyklą, o sūnus Motiejus – geriausias Lietuvos snieglentininkas.
Ispanijoje gyvenanti ir besitreniruojanti lengvaatletė Modesta Morauskaitė vos pasibaigus sezonui skuba į Lietuvą. 23 metų sportininkė atostogas leidžia ne tingiai gulinėdama prie jūros, o visa galva nerdama į kitą aktyvią veiklą.
Kiekvieną vasarą ji kartu su broliu Motiejumi dirba tėvui priklausančioje jėgos aitvarų mokykloje Svencelėje, o kartais ir pati sudalyvauja varžybose. Šią vasarą po Europos lengvosios atletikos čempionato Berlyne ji dalyvavo jėgos aitvarų Pasaulio taurės etape. Dar prieš keletą metų Modesta lengvąją atletiką derino su snieglenčių sportu. 2013-aisiais ji varžėsi snieglenčių pasaulio jaunimo čempionate, bet prieš kelerius metus nusprendė visą dėmesį sutelkti į lengvąją atletiką.
Šiuo metu Modesta stipriai palaiko 16-metį brolį Motiejų, vieną geriausių Lietuvos snieglentininkų. Tiek Modestą, tiek Motiejų su ekstremaliu sportu supažindino tėvas Artūras Morauskas.
Vaikai – įkandin tėvo
A. Morauskas – tikras aktyvaus laisvalaikio fanatikas. Vyras yra šokęs su parašiutu, skraidęs parasparniu, be jėgos aitvarų ir snieglenčių, yra išbandęs ir daugiau sporto su lentomis rūšių – riedlentes, irklentes, vandenlentes, ilgalentes (angl. „longboard“).
„Beveik visas veiklas ant lentų yra išbandę ir mano vaikai“, – patikino A. Morauskas.
Nors daugelis tėvų tikriausiai su baime žiūrėtų į piruetus ant kalno atliekančias savo atžalas, A. Morauskas jaučiasi ramus.
„Kadangi pats esu įvaldęs šiuos dalykus, turiu labai daug patirties, vadinasi, galiu sumažinti rizikos veiksnį ir pamokyti, kaip saugiau viską atlikti. Žinoma, tai šimtu procentų jų nuo traumų neapsaugos, bet jei mano vaikai tai pamilo, kaip aš galiu jų nepalaikyti?“ – retoriškai klausė A. Morauskas.
Pragyvenimo šaltinis
A. Morauskas jėgos aitvarais ir snieglentėmis susidomėjo prieš beveik du dešimtmečius. Tuomet Lietuvoje trenerių, kurie galėtų išmokyti technikos ir subtilybių, nebuvo. Vyras su šypsena prisimena, kaip jį, stovintį ant lentos ir užsikabinusį virve, per sniegą bičiulis tempė automobiliu.
„Viskas vyko savarankiškai, buvo daug traumų, bet išgyvenome. Panašiai ir su jėgos aitvarais. Pirmieji „kaituotojai“ atėjo iš burlenčių sporto. Gal dėl to buvo šiek tiek lengviau, nes buvome susipažinę su vėju. Bet mokiausi labai ilgai. Tam, kam anksčiau išmokti prireikdavo viso sezono, dabar užtektų dešimties valandų treniruočių“, – lygino A. Morauskas.
Dabar jėgos aitvarai ir snieglentės – ne tik A. Morausko gyvenimo būdas bei aistra, bet ir pragyvenimo šaltinis. Vasarą Svencelėje jis su komanda moko jėgos aitvarų paslapčių, o žiemą ant Liepkalnio rengia snieglenčių pamokas.
Geriausias rezultatas
Motiejui žiema – tikras darbymetis. Vaikinas ne tik pats treniruojasi ir dalyvauja varžybose, bet turėdamas laiko padeda tėvui treniruoti kitus.
„Žiemą laiką leidžiu ant kalno, darau triukus, o kai tėtis rengia treniruotes, padedu jam. Dar vaikų stovyklų metu padedu jam treniruoti. Tačiau daugiau dirbu vasarą jėgos aitvarų mokykloje“, – pasakojo vaikinas.
M. Morauskas – vienas geriausių šalies snieglentininkų. Pernai jis tapo pirmuoju lietuviu, dalyvavusiu Pasaulio taurės varžybų etapo akrobatinio nusileidimo („slopestyle“) rungtyje. O vasaros pabaigoje dalyvavo Naujojoje Zelandijoje vykusiame pasaulio snieglenčių ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi jaunimo čempionate. Akrobatinio nusileidimo rungtyje jis liko 23-ias, o didžiojo šuolio („Big Air“) varžybose vaikinas užėmė 18 vietą.
Tai geriausias Lietuvos atstovo pasirodymas tokio rango varžybose. Motiejus pagerino sesers Modestos, kuri prieš šešerius metus Ispanijoje buvo 19-a, rezultatą.
Moko ir mamą
„Visas mūsų gyvenimas kaip atostogos. Arba kaip darbas, nes lentos ir vanduo tapo ir pragyvenimo šaltiniu. Mes tuo gyvename – visada veiksme ir judesyje, su vienokiomis ar kitokiomis lentomis. Kad ir kur būtume“, – pasakojo A. Morauskas.
Jo žmona Daiva irgi jau stovi ant snieglentės ir bando prisijaukinti jėgos aitvarą.
„Kalnuose mama mus paleidžia, o pati renkasi šiek tiek mažesnius šlaitus. Žinoma, ji į mūsų užsiėmimus žiūri motiniškai, bet jau priprato ir stengiasi mums padėti kuo gali“, – pasakojo Artūras.
Jis savo vaikams – ne tik tėtis, bet ir treneris. Vyras prisipažįsta, kad šios pareigos – vienos sunkiausių. „Pats sunkiausias dalykas – treniruoti savo vaikus. Kita vertus, priimu tai kaip pamokas pačiam sau. Mėginu tai suderinti ir nuslopinti savo aistras. Stengiuosi tas situacijas suvaldyti, kad konfliktų būtų kuo mažiau. Sunkiai, bet kažkaip pavyksta tą padaryti“, – nusišypsojo A. Morauskas.
Tarp Ispanijos ir Lietuvos
Modesta į Ispaniją išvyko prieš trejus metus. Talentingą 400 m distancijos bėgikę Valensijoje dirbančiam treneriui pristatė gera jos draugė trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė. Sulaukusi kvietimo išvykti į Europos pietus Modesta ilgai negalvojo. „Pasitariau su šeima, išsiaiškinau, kokios ten treniruočių sąlygos, ir išvažiavau. Stadioną matau pro langą, o iki jo einu penkias minutes. Viskas šalia. Vos pajutusi skausmą ar tiesiog nuovargį iškart galiu patekti į kineziterapijos kabinetą, kuris taip pat šalia. Nereikia laukti. Pačioje Ispanijoje apsipratau, čia labai geras oras, ne tokios šaltos ir darganotos žiemos, bet Valensijos namais vadinti negalėčiau. Vis dar jaučiuosi, lyg būčiau sporto stovykloje. Ten vykstu ruoštis varžyboms, o per atostogas visada keliauju namo“, – pasakojo M. Morauskaitė.
Pravardės nepasirinksi
A. Morauskas – apie Benzo pravardę. „Buriuotojų ir „kaituotojų“ aplinkoje dažnai prilimpa pravardės. Kodėl aš Benzas? Gal dėl mano aktyvumo, gal dėl to, kad kažkada verslas buvo susijęs su degalinėmis? Bet man tinka. Kita vertus, ar tinka, ar ne – pravardės nepasirinksi“, – konstatuoja A. Morauskas.
Tekstas: Lina Motužytė
Nuotraukos: Vytautas Dranginis, Alfredas Pliadis, go2kite.com
UEFA Čempionų lyga: kas nulems aštuntfinalius?