Ekstremalus bėgimas (Obstacle course race, OCR) yra sparčiai visame pasaulyje populiarėjanti sporto šaka. Varžybų metų dalyviams reikia ne tik nubėgti tam tikrą distanciją, bet ir įveikti įvairias natūralias arba specialiai įrengtas kliūtis.
Šis sportas jau seniai tapo nebe pramoga. Didžiausi renginiai pritraukia šimtus dalyvių, o pasaulyje vis garsiau kalbama, kad ateityje šis sportas galėtų papildyti ir olimpinių žaidynių programą.
Nors Lietuvoje ekstremalus bėgimas dar nėra labai išpopuliarėjęs, pasigirti turime kuo. Dainius Liutkus 2019 metų pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalį 30-34 metų amžiaus grupėje.
Praėjusį savaitgalį D. Liutkus su „OCR Baltic Warriors“ komandos draugais sėkmingai pasirodė „Drosmes Skrejiens Ikškile“ ekstremalaus bėgimo varžybose Latvijoje, kur susižėrė didžiąją dalį apdovanojimų.
„Latvijoje varžybos nebuvo labai sudėtingos techniškai. Jos labiausiai orientuotos į bėgimą. Į šias varžybas vykome kaip į treniruotę, nes aš ir kiti pajėgiausi sportininkai ruošiamės pasaulio čempionatui. Kiekvienas buvome išsikėlę savo tikslus ir visus juos įgyvendinome“, – Sportlandmagazine.lt pasakojo D. Liutkus.
Buvęs profesionalus futbolininkas D. Liutkus atskleidžia, kad OCR bėgimas rimčiau plėtoti pradėtas tik per pastaruosius 10 metų. Šiais metais JAV vyksiantis pasaulio čempionatas bus septintasis. Pernai jis neįvyko dėl pandemijos.
„Paprastai žmonėms aiškinu, kad ekstremalus bėgimas primena karių kliūčių ruožą. Skirtumas tas, kad OCR tos kliūtys yra ištemptos per atstumą. Jos būna skirtingose vietose ir skirtingo ilgio. Kol kas dar nėra nustatytų trasos standartų, bet to anksčiau ar vėliau reikės, nes šis sportas siekia tapti olimpiniu. Šiuo metu trasos priklauso nuo organizatorių. Kai kurios trasos yra techniškesnės, kai kurios reikalauja daugiau bėgimo gabumų, kai kurios – daugiau jėgos. Norint dalyvauti šiame sporte, reikia būti universaliu kariu. Reikia ne tik bėgti, bet ir kartais kelti sunkius svorius, primenančius galiūnų sporto elementus“, – kalbėjo D. Liutkus.
Visgi kyla klausimas, kaip ekstremalus bėgimas sugebėjo pervilioti D. Liutkų iš sporto karaliaus – futbolo.
„2008 metais prasidėjo krizė ir pinigai baigėsi net ir futbole. Nutolau nuo futbolo ir pradėjau bėgioti. Ėmiau dalyvauti 10 km bėgimuose, vėliau – maratonuose. Vėliau sekė kalnų ultramaratonas. Vis tik bėgime man vis kažko trūko. Bėgi kaip žiurkėnas ratuke savo trasoje ir pasidaro nuobodu, – teigė D. Liutkus. – Tada per televiziją pastebėjau JAV rengiamą laidą „Ninja Warriors“, kurios metu man atvipo žandikaulis. Buvo labai įdomu“.
Vėliau D. Liutkus pastebėjo, kad Lietuvoje yra organizuojamas ekstremalus bėgimas „Alfa Run“ ir nusprendė jame sudalyvauti.
„Kadangi visą gyvenimą sportavau, tai jau pirmajame savo starte užėmiau antrą vietą. Kitais metais jau laimėjau „Alfa Run“, kas suteikė teisę startuoti Europos čempionate. Nuo vaikystės turėjau svajonę sudalyvauti kokiame nors grandioziniame Europos ar pasaulio sporto renginyje. Supratau, kad ekstremalus bėgimas yra mano proga ir taip „užsikabinau“ ant šio sporto“, – pasakojo bėgikas.
Ekstremalaus bėgimo treniruotės susideda iš trijų skirtingų dalių – bėgimo, bendros fizinės jėgos bei technikos, įveikinėjant kliūtis.
„Jėga sudaro tik 50 proc. rezultato. 30 proc. lemia technika, 10 proc. – pasitikėjimas savimi, o 10 proc. palieku gamtai – oro sąlygoms ir pan.“, – pabrėžė D. Liutkus.
Ekstremalaus bėgimo treniruotės vyksta Klaipėdoje, taip pat entuziastų atsiranda ir Vilniuje. Pats D. Liutkus veda treniruotes Kaune bei „Alfa Run“ trasoje, kuri yra Vilniaus rajone.
„Dauguma mūsų komandos sportininkų treniruočių sąlygas susikuria patys savo namuose ar kiemuose. Specialios vietos, kur būtų ruošiami ekstremalaus bėgimo atstovai, Lietuvoje nėra. Visiems savo sportininkams sakau, kad jei yra noro, tai bus ir galimybės. Besižvalgant gali bet kur rasti vietos treniruotis ir ugdyti jėgą“, – aiškino D. Liutkus.
Pasaulio čempionatas, jeigu dėl pandemijos planai nepasikeis, rugsėjo pabaigoje vyks JAV. Lietuvos sportininkas tikisi, kad galimybių nuvykti į JAV atsiras, o ten jau tikslai bus aukščiausi. Visgi konkurencija šiame sporte yra didžiulė.
„Kai tapau pasaulio vicečempionu, mano kategorijoje buvo 300 sportininkų. Ko reikia norint tapti čempionu? Visų pirma, reikia turėti tikslą. Iki šio tikslo ėjau dvejus metus nuosekliai treniruodamasis. Turiu vieną laisvą dieną per savaitę ir gyvenu be jokių nukrypimų ar atsipalaidavimų. Važinėjau į varžybas ir analizavau savo pasirodymus, taip kaupdamas patirtį. Pirmajame pasaulio čempionate buvau 50-as, pamačiau, ką reikia tobulinti. Turėjau smarkiai pagerinti bėgimą, kliūčių įveikimas visada būdavo viena iš mano stipresnių pusių.
Taip pat tuo metu Londone buvo labai atšiaurios oro sąlygos, kas nemažai daliai dalyvių sukėlė sunkumų. Užtat man pavyko visas kliūtis įveikti pirmu bandymu. Taip stabiliai pavyko įveikti visą trasą ir tapti pasaulio vicečempionu“, – mintimis dalinosi D. Liutkus.
Pasak sportininko, ekstremalaus bėgimo varžybose dažniausiai dominuoja JAV, Skandinavijos, Lenkijos atletai, nes būtent šiose šalyse nuolat rengiamos aukšto lygio varžybos.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio albumo
Europos jaunimo čempionu tapęs Mykolas Alekna: „Tėtis sakė pasitikėti savimi“