Gilias tradicijas mūsų šalyje puoselėjantis vandensvydis šiuo metu susiduria su paradoksalia situacija: nors dygstant naujiems baseinams norinčiųjų žaisti daugėja, specialistų, galinčių juos mokyti, trūksta.
Vandensvydis XIX amžiuje pradėtas žaisti Anglijoje ir Škotijoje. Šis daug ištvermės reikalaujantis sportas buvo vienas pirmųjų komandinių žaidimų, 1900 m. Paryžiuje įtrauktų į olimpinių žaidynių programą.
„Vandensvydis reikalauja įvairių fizinių ir psichologinių savybių, o žaidėjas turi būti labai universalus. Reikia daug ištvermės, mokėjimo gerai plaukti, gebėjimo išsilaikyti ant vandens, greičio, lankstumo. Tai komandinis sportas, todėl intelektas taip pat labai svarbus, juk reikia prisiderinti prie komandos“, – sakė buvęs Lietuvos vyrų rinktinės treneris Nerijus Papaurėlis.
32 minutes išsilaikyti ant vandens ir užsiimti aktyvia fizine veikla nėra paprasta, todėl sakoma, kad vandensvydininkams ištverme prilygsta tik ledo ritulininkai ir maratono bėgikai.
Tikisi atgimimo pajūryje
Lietuvoje vandensvydis žaidžiamas miestuose, turinčiuose bent 25 m ilgio baseiną – Vilniuje, Elektrėnuose, Kaune, Alytuje. Netrukus šio sporto atgimimo turėtume sulaukti pajūryje, juk būtent uostamiestyje 1931 m. pirmą kartą šalyje pradėtas žaisti vandensvydis.
Pernai atidarytame olimpinio dydžio Klaipėdos baseine jau renkamos norinčiųjų žaisti grupės, tikimasi, kad susidomėjusiųjų atsiras ir naujajame Palangos baseine.
„Šiuo atveju kalbame tik apie sportines grupes, nes, kiek žinau, privačiuose klubuose mėgėjiškai žmonės taip pat bando žaisti. O nuvykus į Turkiją ar Graikiją vandensvydžio žaidimas viešbučiuose siūlomas tarp laisvalaikio pramogų. Žinoma, ten žaidėjai bėgioja po dugną, bet emocijų – ne ką mažiau.
Ir ypatingo inventoriaus norint žaisti nereikia. Užtenka glaudžių, kamuolio, vartų ir kepuraitės, pagal kurią skiriami komandos nariai. Baseine užtenka keturių takelių, tačiau žaisti galima ir atvirame vandens telkinyje“, – patikino specialistas.
Trūksta trenerių
Nors Lietuvoje vandens sportui skirtos infrastruktūros daugėja – statoma naujų baseinų, renovuojami seni, vis dėlto vandensvydis mūsų šalyje susiduria su kita didžiule bėda – trenerių trūkumu. Trisdešimtą savo, kaip trenerio, sezoną pradėjęs N. Papaurėlis – vienas iš vos devynių vandensvydžio trenerių Lietuvoje.
„Užsienyje tiek dirba viename klube. Juokinga, bet Lietuvoje vienoje krepšinio mokykloje dirba daug daugiau trenerių, nei visoje šalyje yra vandensvydžio specialistų.
Problemų yra ir dėl merginų vandensvydžio. Turime žaidžiančių mergaičių vaikų komandose, kurios treniruojasi su berniukais, jos domisi ir nori žaisti, tačiau sulaukusios paauglystės dažnai pasuka į kitą sporto šaką arba iš viso meta sportą. Viskas būtų kitaip, jei būtų daugiau sporto bazių ir specialistų. Ši padėtis po truputį gerėja, statoma naujų baseinų, jaunimas domisi treniravimo galimybėmis, federacija skiria daug dėmesio ir lėšų. Yra problemų, tačiau, manau, dabar labai geras laikas augti“, – sakė N. Papaurėlis.
Lenkia kaimynus
Nors sporto bazių kiekiu atsilieka, laimėjimais vandensvydžio arenoje lietuviai gerokai lenkia kaimynus latvius ir estus.
„Latviai daug metų visai neturėjo vandensvydžio, dabar plaukimo entuziastai bando atgaivinti šį sportą. Kol kas tai vyksta tik Rygos apylinkėse, tačiau jau ir vaikų komandos renkamos. Mes su latviais žaidžiame, kartu padėdami jiems tobulėti.
Estijoje aktyvūs senjorai, bet atsiradus sporto bazių buvo pradėtos ir vaikų grupės rinkti. Nors kaimynai bando žengti į priekį, o mes jiems stengiamės padėti, prireiks dar daug metų, kol jie mus pasivys“, – patikino treneris.
Lietuvių laimėjimai vandensvydžio arenoje
Lietuvos vyrų rinktinė 2013 m. laimėjo Baltijos jūros ir Šiaurės šalių čempionatą, šiuo metu dalyvauja Europos čempionato atrankos turnyre, kuriame pasiekė dvi pergales, tačiau atrankos barjero dar neperžengė.
Jaunučių (iki 15 m.) ir jaunių (iki 17 m.) komandos praėjusiais metais tapo Baltijos jūros ir Šiaurės šalių čempionėmis.
Paskyrė visą gyvenimą
N. Papaurėlis žaisti vandensvydį pradėjo būdamas 13 metų. Vėlai, kaip sako pats. Tiek pat metų jis žaidė vartininko pozicijoje, o sulaukęs 21-erių pradėjo treniruoti. Praėjusiais metais 50 metų sukaktį atšventęs N. Papaurėlis 30 iš jų praleido treniruodamas vandensvydininkus. Septynerius metus jis treniravo vyrų rinktinę, šiuo metu vadovauja nacionalinei jaunių (iki 17 m.) komandai.
Tekstas: Lina Motužytė
Nuotraukos: Elijus Kniežauskas
Šiuolaikinio krepšinio pamatas