Dalintis „Diagnozė: adrenalino trūkumas!“

Diagnozė: adrenalino trūkumas!

Jeigu tradicinės žiemos sporto šakos nepateisina vilčių, nesuteikia laukto malonumo ir vis tiek kyla pagunda pažvelgti į akis prigimtiniams savo instinktams, būtent ekstremalusis sportas yra tai, kas leis patirti tokių pojūčių. Tiesa, ekstremaliuoju sportu dažniausiai užsiimama vasarą, bet ir žiemą yra galimybių paspartinti širdies veiklą taip, lyg būtų skriejama raudonąja trasa.

Nusileidimas nuo kalno kastuvu

Nusileidimas nuo kalno ant kokio nors padėkliuko kaip vaikystėje, tačiau jau kitokiu lygiu – principas tas pats, tik vietoje tradicinio padėkliuko… lopeta. Idėja kilo daugiau nei prieš 40 metų, kai slidinėjimo kurortų darbuotojai tokią nusileidimo techniką naudojo norėdami pagreitinti judėjimą iš vieno taško į kitą. Dabar elito varžybose pasiekiamas net 112 km/h nusileidimo greitis. Latvijoje nusileidimas kastuvu taip pat praktikuojamas. Varžybos „Showel Race“ Siguldos ledrogių bei rogučių trasoje vyksta nuo 2013 metų ir kiekvieną sezoną sutraukia vis daugiau norinčių tai išbandyti. 2015–2016 metais bendrojoje įskaitoje lyderis tarp vyrų buvo Aigvaras Eglītis (greičio rekordas – 74,3 km/h), tarp moterų – Ance Jankava (greičio rekordas – 69,8 km/h), tarp porų – Kristapas Turauskis ir Gunita Turauska (greičio rekordas – 77,5 km/h).

1-att

Slidinėjimas su trauka

Primena išvyką su šunų traukiamomis rogėmis, tik be… rogių. Su slidėmis. Slidininką sniegu ar ledu traukia šunys arba arklys. Slidinėjimo su šunimis varžybos vyksta beveik visose pasaulio šalyse, kur būna snieguotos žiemos. Ilgiausia šio sporto trasa yra Rusijoje (Kalevala, Karelija), kur slidininkai, traukiami šunų kinkinio, gali čiuožti kaulus stingdančia trasa 440 kilometrų. Dabar kaip traukimo priemonė naudojamas motorizuotas transportas ir tai yra populiariausias slidinėjimo su trauka būdas Latvijoje. Pirmos organizuotos varžybos Latvijoje surengtos dar 1963 metais, o 1983-iaisiais Latvijos fizinio lavinimo ir sporto komitetas slidinėjimą su trauką (pasaulyje šis sportas vadinamas skijoring‘u) oficialiai registravo kaip sporto šaką. 2016 metais per Latvijos slidinėjimo su trauka čempionatą Didžiojoje meistrų klasėje pirmosios vietos laimėtojai buvo motoklubo „Xkross“ sportininkai Didzis Gorbenko (transporto priemonės vairuotojas) ir Oskaras Dzirkalis (slidininkas). 2015 metais jie laimėjo ir slidinėjimo su motorine trauka varžybose „Red Bull Twitch and Ride“, jos Latvijoje vyksta jau keletą sezonų. 2016 metų kovą numatytos varžybos atšauktos dėl nepalankių oro sąlygų.

„Ice Cross Downhill“

maxresdefault

Greičiausia pasaulyje sporto šaka su pačiūžomis. Nuo kalno besileidžianti ledo trasa, kurioje varžosi sportininkai, – net iki 600 m ilgio. Joje yra tiek aštrių posūkių, tiek netikėtų įkalnių. Pirmosios „Ice Cross Downhill“ varžybos įvyko 2001 metais Stokholme, o 2010-aisiais surengtas pirmasis pasaulio čempionatas „Red Bull Crashed Ice“. Varžybose atletai pasiekia didesnį nei 50 km/h greitį. Tam būtini puikūs čiuožimo įgūdžiai, todėl varžybose paprastai dalyvauja profesionalūs sportininkai, dažniausiai – ledo ritulininkai. 2015 metais pasaulio čempiono titulą tarp vyrų iškovojo kanadietis Scottas Croxallas, moterų – suomė Salla Kyhälä.

 

Jėgos aitvarai ant sniego

shutterstock_384093043

Snieglenčių ir jėgos aitvarų sportas pasaulyje vadinamas snowkiting‘u. Šis sportas, kaip ir galynėjimasis su jėgos aitvarais, reikalauja fizinės jėgos, vis dėlto tai kiekvienam entuziastui lengvai prieinamas ekstremalusis sportas. Reikia snieglentininko aprangos, snieglentės ir jėgos aitvaro. Vietoj snieglentės taip pat galima naudoti slides ar pačiūžas. Šiam sportui nereikia specialios teritorijos ar trasos, nereikia netgi kalno. Reikia tik gana didelės erdvės, kurioje nebūtų medžių, elektros stulpų ir kitų kliūčių. Na ir, žinoma, jėgos aitvarui palankaus vėjo. Skrieti jėgos aitvaru – beveik tas pat, kas sklandyti parasparniu, nes sėkmingai atliktas šuolis gali trukti minutę ar ilgiau.

Slidinis dviratis

ski_bike_durango

Slidinis dviratis (angl. ski-biking’as, skibobbing’as), arba nusileidimas slidiniu dviračiu, laikomas viena paprastesnių ekstremaliojo sporto šakų. Būtų galima tvirtinti, kad tai slidinėjimo ir BMX dviračių junginys su nedideliu motociklų sporto prieskoniu. Slidinis dviratis atsirado XIX amžiaus antrojoje pusėje. Jie tapo ypač populiarūs Alpių regione kaip judėjimo priemonė, kuria buvo galima įveikti ilgus atstumus ir pervežti bagažą. Tada su dviračiu jį siejo tik formos panašumas ir pavadinimas, o dabartiniame vietoj padangų tiesiog yra slidės. Čiuožimas slidiniu dviračiu, jei lygintume su kalnų slidinėjimu, daugiau yra pusiausvyros treniruotė, nes tenka mažesnė apkrova kojoms ir keliams. Ši sporto šaka gana jauna, todėl norint įsigyti slidinį dviratį teks kantriai paieškoti. Tačiau kasmet vis daugiau slidinėjimo kurortų suteikia galimybę jais naudotis ir siūlo išsinuomoti.

Sniego kajakai

Plaukimas baidarėmis sraunia ir vingiuota upe yra išties nenuspėjamas ir sukelia daug emocijų. Tačiau pabandykime įsivaizduoti, kad šia maža uždara valtele, šviežiai ištepta vašku, leidžiamės žemyn snieguotu kalno šlaitu. Irklu galima šiek tiek kontroliuoti slydimo kryptį, bet dėl vašku padengto paviršiaus baidarė čiuoš neįtikėtinu greičiu. Trokštantiems didelės dozės adrenalino Alpėse reikės kantriai paieškoti slidinėjimo kurorto, kur yra galimybių leistis baidare, nes nedaugelis išdrįsta mesti iššūkį šiam sportui dėl neprognozuojamo čiuožimo priemonės valdymo. Žinoma, pradžioje užtenka ir Baltijos šalių kalvelių, yra galimybė dalyvauti „Red Bull“ organizuojamose varžybose „Red Bull Snow Kayak“, kurios iki šiol vykdavo kaimyninėse šalyse – Estijoje ir Lietuvoje.

Tekstas: Agnese Ludzīte

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

Kaip Bilas ant ledo šachmatais žaidė

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį