Ilgą laiką egzotiškomis laikytos paplūdimio imtynės vis labiau atranda savo vietą po saule. Ir ne tik tiesiogine prasme. Šis sportas populiarėja visame pasaulyje, o jau 2024 metais gali būti įtrauktas į Paryžiaus olimpines žaidynes kaip parodomoji sporto šaka.
„Paplūdimio imtynės – be galo liberali, demokratiška ir lengvai prieinama sporto šaka. Yra kelios priežastys, dėl kurių šis sportas gali būti įtrauktas į olimpines žaidynes. Pirma – visas sportas vis labiau keliasi į paplūdimį. Tą galima pamatyti žvelgiant į komandines sporto šakas – tinklinį, rankinį, regbį ir kitas. Laisvosios, moterų ir graikų-romėnų imtynės vyksta uždarose patalpose ir nėra taip matomos kaip norėtųsi. Paplūdimys tokias galimybes atveria. Antras dalykas – kai Jungtiniam imtynių pasauliui (UWW) ėmė vadovauti serbas Nenadas Lalovičius, buvo supaprastintos taisyklės, ypač graikų-romėnų imtynėse. Tuo tarpu paplūdimio imtynėse taisyklės tapo tokios paprastos, kad žiūrovui praktiškai nebereikia jokio gido, kad suprastų, kas vyksta 6 m skersmens aikštelėje“, – pasakojo Lietuvos imtynių federacijos (LIF) prezidiumo narys Valdas Malinauskas.
Paplūdimio imtynėse nėra kovos parteryje, todėl galima nesunkiai pastebėti už kokius veiksmus vienas ar kitas kovotojas gauna taškus. Parvertus priešininką ant krūtinės, skiriamas taškas, ant nugaros – trys taškai. Išstūmus varžovą už aikštelės ribos, gaunamas vienas taškas, o už neleistiną veiksmą taškas gali būti atimamas. Bendras taškų skaičiavimas taip pat yra liberalus. Jis gali skirtis priklausomai nuo varžybų lygio, dalyvių skaičiaus. Kova trunka 3 minutes ir ji gali būti nutraukta vienam iš sportininkų įgijus nustatytą taškų persvarą. Oro sąlygos varžybų neįtakoja, o lietus dažnai tik dar labiau pagyvina kovas.
Lietuvos imtynių meistrai mielai sutinka dalyvauti paplūdimio turnyruose. Didelį postūmis šio sporto populiarumui suteikė 2013 metais šalia Baltojo tilto Vilniuje vykęs atviras Lietuvos čempionatas, kuriame varžėsi apie 150 dalyvių.
„Tuo metu imtynių pasaulis buvo sužavėtas, nes imtynėms grėsė pašalinimas iš olimpinių žaidynių. Turnyre prisijungė ir kitų kovinių sporto šakų atstovai, kurie solidarizavosi su mumis. Šitas čempionatas Vilniuje buvo geras startas kuriant Lietuvos paplūdimio imtynių čempionatų tradiciją“, – pridūrė V. Malinauskas.
Pagal savo savybes, paplūdimio imtynės artimiausios yra laisvosioms imtynėms. Dėl to Lietuvos čempionatuose dažniausiai dominuoja geriausi mūsų šalies laisvųjų imtynių atstovai. Anksčiau medalius Lietuvos paplūdimio imtynių pirmenybėse yra iškovoję ir sambo bei dziudo atstovai.
„Problema yra ta, kad kitų sporto šakų atstovai kartais per rimtai žiūri į šias varžybas. Pas mus paplūdimio imtynių čempionatai kol kas organizuojami labiau norint pareklamuoti sporto šaką, tiesiog dėl smagumo – kad susirinktų imtynių bendruomenė, pabendrautų, pasidžiaugtų. Kitų stilių imtynininkai kažkodėl nenori iššūkių, nors paplūdimio imtynėse traumų tikimybė yra minimali“, – teigė LIF prezidiumo narys.
Lietuvos imtynių federacija kasmet rengia šalies paplūdimio čempionatą. Daugiau didesnių renginių nenumatoma, nebent vietines varžybas surengtų imtynių klubai. Norint pasiruošti varžyboms, treniruočių salėje neužtenka. Sportuojant ant smėlio yra visai kitas kūno pojūtis, keičiasi stovėsena, kitokie veiksmai.
„Treniruotės įgūdžių prasme yra būtinos. Tai galima prilyginti paplūdimio tinkliniui, kur aušto lygio salės tinklinio žaidėjas paplūdimyje dažnai būna tik vidutiniokas“, – teigė V. Malinauskas.
Lietuvos imtynių federacija šiais metais ketino kelių kategorijų čempionus išsiųsti į pasaulio taurės etapus, tačiau koronaviruso sukelta pandemija gerokai pakoregavo UWW kalendorių, todėl vis dar nėra aišku, ar šį sezoną dar įvyks bent vienos pasaulinės varžybos.
Na o kalbant apie olimpines žaidynes, tai realu, jog Paryžiuje imtynėse ant smėlio pamatysime tik moteris. UWW taip išlygintų olimpinių disciplinų skaičių vyrams ir moterims.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: V. Mikaičio
Čempionų lygos intriga: ar Senąją Senjorą išvers iš krėslo?