Geriausiu Lietuvos metų paralimpinu sportininku išrinktas Rapolas Micevičius. Jis pastaraisiais metais spindi neįgaliųjų snieglenčių kroso varžybose ir viliasi tapti pirmuoju Lietuvos paralimpiečiu šioje sporto šakoje.
Siekiant tikslų jam tikrai nepritrūks meilės sportui, atsidavimo ir užsispyrimo. Jis beveik visą gyvenimą slidinėja, kaituoja arba leidžia laiką sporto salėje. Visgi didžiausias rūpestis, kaip ir daugeliui Lietuvos sportininkų, yra tas pats – rėmėjų bei finansavimo paieškos.
„Šiuo metu esu lėkime, bėgime ir apmąstymuose. Buvo priimtas sprendimas pabandyti save realizuoti sporte, nes sportinę patirtį kaupiau visą gyvenimą. Rinkausi tarp darbo ofise ir šiltai saugaus gyvenimo bei bandymo tapti profesionaliu sportininku“, – prisipažino R. Micevičius.
Praėjusiais metais jis užėmė penktą vietą pasaulio snieglenčių kroso čempionate bei tapo Europos čempionu. Tai jau leidžia gauti valstybės stipendiją. Visgi, sportininko teigimu, tokios paramos vos užtenka pragyvenimui, o norint siekti aukštų rezultatų, reikia visą dėmesį skirti tik sportui. Sportininkas viliasi, kad ateityje pavyks išlikti tarp stipriausių pasaulio snieglentininkų ir taip išsaugoti tam tikrą finansavimą.
„Esu laimingas dėl to, ką darau ir tai mane motyvuoja. Dabar gyvenu snieglenčių sportu. Anksčiau tai buvo labiau užklasinė veikla, o dabar tai darbas, kuriuo mėgaujuosi. Kartais būna, kad kai pomėgis tampa darbu, tai prarandi aistrą jam, bet aš vis dar gyvenu aistra slidinėjimui ir gyvenimui kalnuose. Man patinka sveika gyvensena, sveika mityba, pasiruošimas, kad galėčiau sudalyvauti paralimpinėse žaidynės. Noriu įgyvendinti strategiją išlikti šiame sporte“, – kalbėjo R. Micevičius.
Pirmą kartą snieglenčių sportą R. Micevičius išbandė būdamas studentu. Tai iš pradžių atrodė tiesiog smagus būdas pabūti su draugais.
„Mane iškart sužavėjo visa aplinka, sniegas. Nuo pirmo kurso kasmet vykdavome slidinėti per žiemos atostogas. Iki 24-25 metų jau planavau grįžti į Lietuvą, nors tuo metu gyvenau Didžiojoje Britanijoje ir turėjau ten darbą. Prieš grįždamas į Lietuvą norėjau visą žiemą praleisti kalnuose. Prancūzijoje gyvenau šešis mėnesius ir pramokau slidinėti, išmokau atlikti triukus. Vasarą nusprendžiau išmokti kaituoti, todėl vykau į Ispaniją. Galiausiai kitą žiemą vėl atsirado noras tobulinti slidinėjimo įgūdžius, todėl pusę metų praleidau Italijoje. Taip įgijau labai gerus snieglenčių sporto pagrindus“, – gyvenimo vingius atskleidė sportininkas.
Grįžęs į Lietuvą, R. Micevičius susirado darbą, o žiemos atostogų metu vykdavo į kalnus. Nors įgūdžiai jau buvo puikūs, tai tebebuvo smagi pramoga. Gyvenimas gerokai pasikeitė 2021 metų vasarą, kai atliekant sudėtingą triuką dideliame aukštyje jėgos aitvaras „pagavo“ netiketą vėjo gūsį ir R. Micevičius patyrė itin sunkią kairės kojos traumą. Atsisakęs sudėtingo, rizikingo ir ilgo gydymo, jis pats pasisiūlė gydytojams amputuoti jo koją. Nors skamba nemaloniai, koją pakeitęs protezas suteikė galimybių toliau siekti svajonių sporte.
„Buvo tokie apmąstymai, kad gyveni tik kartą, kad bet kada gali atsitikti nelaimė ir bet kada gali netekti galimybės daryti tai, kas labiausiai patinka. O man patinka sportas ir fizinis aktyvumas. Tai leidžia man būti geru žmogumi ir visada atsikelti su pozityvumu“, – atviravo R. Micevičius.
Praėjus keliems mėnesiams po pirmo protezo primatavimo, R. Micevičiaus jau dalyvavo snieglenčių varžybose Nyderlanduose. Sukaupta patirtis leido greitai persiorientuoti į neįgaliųjų varžybas ir jis iškart pateko tarp prizininkų. Išėjęs iš darbo ir susiradęs rėmėjų, jis ėmė siekti profesionalios karjeros.
Pasak jo, snieglenčių kroso sporte svarbiausi yra kantrybė, nuoseklus darbas ir blogų minčių neturėjimas. Taip pat labai svarbus yra fizinis pasiruošimas, nes stovint ant snieglentės kūnas turi būti visiškai paruoštas – nuo kojų iki nugaros ir rankų. Varžantis dideliu greičiu praverčia reakcija ir mobilumas.
„Svarbiausia yra kuo geriau išmokti techniškai įveikti tam tikrus trasos ruožus. Išties nuo daugybės bandymų jau darosi nebeįdomu, bet negalima sustoti. Taip pat svarbu nugalėti baimę, nes esant dideliam greičiui, atlikti kūno judesnį, kurio nesi įpratęs, yra sudėtinga. Vyksta nuolatinė kova su savimi, bet kai viskas pavyksta, atsiranda stabilumas ir posūkiai įveikiami daug greičiau“, – pasakojo R. Micevičius.
Pats sportininkas iš savęs labiausiai pasigenda realių lūkesčių susidėliojimo. Jo teigimu, kartais jis išsikelia per didelius lūkesčius, kuriems reikia daugiau laiko, o jis viską siekia padaryti pagreitintai.
R. Micevičiaus teigimu, sportuoti snieglenčių krosą Lietuvoje šiuo metu praktiškai neįmanoma, bet tiek „Snow arenoje“ Druskininkuose, tiek žiemos metu Liepkalnyje tikrai būtų galima įrengti nedideles slidinėjimo kroso trasas, puikiai tinkančias treniruotėms.
Visgi pagrindinis pasiruošimas vyksta dalyvaujant varžybose įvairiose šalyse. Trasos dažniausiai yra pastatomos konkrečioms varžyboms ir vėliau jos yra nugriaunamos.
„Norint treniruotis slidinėjimo krosą visus metus, reikėtų skraidyti po visą pasaulį. Įrengus tokią trasą Lietuvoje, galėčiau 2-3 mėnesius dirbti ir treniruotis čia. Tokia vizija yra įmanoma, tik reikia, kad būtų bendradarbiavimas su arenomis“, – teigė R. Micevičius.
Pats R. Micevičius šiuo metu treniruojasi Austrijoje. Čia kroso trasos nėra, bet yra kalnai, kuriuose galima kaupti šliuožimo patirtį. Šį sezoną jo laukia varžybos Suomijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Kanadoje.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio albumo
Saudo Arabijos burbulas bliūkšta: futbolininkai krausis lagaminus?