Darius Kasparaitis: „Niekad nepamiršau, kas mano kraujyje“

„Planai nesikeičia. Kaip gali keistis? Juk taip ir tiek laukta“, – sako Darius Kasparaitis, paklaustas apie ketinimus užsivilkti Lietuvos rinktinės aprangą. Sportininkas neslepia, kad žmona nesupranta jo užgaidos belstis į Europą ir dar žaisti leido ritulį: „Sunku buvo jai pasakyti, kad aš dar treniruosiuosi ir atstovausiu Lietuvai. Ji to nesupranta. Kaip ji pasakė, pagrindinė mano atsakomybė dabar yra būti tėvu.“

Tačiau Darius balandžio mėnesį planuoja kelionę į Lietuvą. Šį mėnesį kartu Lietuvos rinktine stos į kovą pasaulio pirmenybių pirmojo diviziono B grupės turnyre.

Treniruojasi kartu D.Zubrumi

„Bandau čiuožti, vaikštau į salę. Stengiuosi keturis kartus per savaitę lipti ant ledo. Sunku rasti daugiau laiko – juk jau nesu profesionalus sportininkas, dabar tai tik hobis“, – pasakojo D.Kasparaitis.

Olimpinis čempionas treniruojasi su kita Lietuvos ledo ritulio žvaigždė – Dainiumi Zubrumi, gyvenančiu 45 min. kelio nuo Kasparaičių namų. Ilgametis NHL puolėjas taip pat ketina padėti rinktinei.

 

„Treniruojamės su Dainiumi, nors jis ir užsiėmęs. Namą nusipirko, tvarkosi. Žinote, kai baigi karjerą, reikalų atsiranda daugiau nei žaidžiant“, – patikino D.Kasparaitis.

Jis įsitikinęs, kad prieš metus karjerą baigęs 39-erių D.Zubrus dar nepraradęs sportinės formos: „Nei svorio priaugęs, nei ką. Tikrai gerai atrodo. Mes daug daugiau šnekamės nei anksčiau. Dabar daugiau laiko pakalbėti ir pagalvoti, kaip vystyti ledo ritulį Lietuvoje.“

Nevyks tik gerai praleisti laiko

D.Kasparaitis karjerą baigė 2009 m. „Profesionaliu lygiu žaidžiau labai seniai. Devyneri metai greitai bus praėję nuo tada, kai pastarąjį kartą žaidžiau tokios atsakomybės rungtynėse, – sakė žaidėjas ir patikino, kad į rinktinę atvyks ne pramogauti. – Dainiui nereikės tiek daug ruoštis kiek man. Bet ir jis tą patį sakė: jei apsisprendė žaisti, nori gerai pasiruošti, o ne tiesiog atvažiuoti ir gerai praleisti laiką. Norime ne tik atstovauti, bet ir būti naudingi žaidėjai, ženkliai padėti rinktinei. Nežinau tiksliai, koks tai lygis, nes jame dar niekada nežaidžiau, bet norisi pasiruošti atsakingai ir žaisti gerai. Man svarbu, kad komanda žaistų gerai.“

D.Kasparaitis keturis sezonus vis grįždavo į Lietuvą tam, kad su Vilniaus „Hockey Punks“ vyrukais įčiuožtų į aikštę ir sužaistų Lietuvos ledo ritulio čempionato rungtynes – tai sąlyga, kurią būtina išpildyti, norint jam gauti teisę žaisti Lietuvos rinktinėje.

Lietuvos čempionato lygis D.Kasparaičio nesužavėjo, o koks ledo ritulys bus žaidžiamas pasaulio čempionato pirmajame divizione, nelabai įsivaizduoja. „Taip, Lietuvos čempionato lygis ne per aukščiausias, bet čia bus visai kitas žaidimas. Manau, tas lygis, kuriame žaisime, yra pakankamai aukštas. Ne aukščiausias, žinoma, bet tai vis tiek nacionalinių komandų lygis. Be to, reikės žaisti prieš dvidešimtmečius vaikinus. Svarbiausia, kad būtų kam atiduoti ritulį. Mano patirtis, tikiuosi, padės komandai“, – vylėsi ledo ritulininkas.

Kartėlis spaudė širdį

Mintis žaisti rinktinėje D.Kasparaičiui kilo karjerai einant į pabaigą. „Kai žaidžiau profesionaliai, nebuvo galimybės, tai ir minčių nekilo. Kai karjera ėjo į pabaigą, pradėjau galvoti, kad būtų gerai sužaisti rinktinėje. Ta mintis tikslu virto prieš ketverius penkerius metus ir jį jau įgyvendinau praėjusių metų lapkritį debiutuodamas Lietuvos rinktinėje „Crowns Baltic challenge cup 2017“ turnyre“ – kukliai atsidūsta visko per savo, kaip ledo ritulininko, karjerą matęs elektrėniškis.

Šiame turnyre lietuviai įveikė estus ir ukrainiečius, bet pralaimėjo latviams.

Jis pateko į Lietuvos ledo ritulio istoriją ne tik kaip pirmas olimpinis čempionas, atstovavęs mūsų šalies nacionalinei komandai, bet ir kaip vyriausias žaidėjas, pelnęs įvartį debiutinėse rungtynėse rinktinėje.

„Buvo labai malonu sužaisti Lietuvos rinktinėje ir dar pelnyti įvartį. Bandžiau laikyti ašaras, kai grojo Lietuvos himnas. Vis dėlto man ilgai reikėjo to laukti. Puikiai žinau Lietuvos himną, bet man anksčiau nebuvo galimybės jį sugiedoti ant ledo”, – po rungtynių su estais prisipažino 45 metų sportininkas.

Bandant paaiškinti, ką jam reiškia užsivilkti vyčiu ir trispalve puoštą aprangą, patyrusio ledo ritulio vilko balsas ima virpėti. Jaudulys išduoda ir D.Kasparaitis to neslepia – šis noras ateina iš širdies gelmių: „Visada ant krūtinės kažkas gulėjo. Vis galvojau apie tai. Ir žmonai sakiau: jei negaliu iš galvos tos minties išmesti, vadinasi, privalau. Kaip sportininkas, viską įrodžiau, bet širdy likęs tas nemalonus jausmas, kad niekada nepriklausomai Lietuvai oficialiame turnyre nesu atstovavęs.“

„Noriu, kad ledo ritulio knygose rašytų ne tik tai, kad žaidžiau olimpiadose už Rusiją, bet ir kad atstovavau Lietuvos rinktinei. Nors ir būdamas ne paties geriausio žaisti amžiaus“, – pridūrė D.Kasparaitis.

Jis neslepia girdėjęs daugybę priekaištų dėl to, kad karjerą paaukojo Rusijos, o ne Lietuvos rinktinei. „Nieko nesiekiu įrodyti – aš žinau, kad esu lietuvis, gimęs ir augęs Lietuvoje. Už Rusiją žaidžiau tik todėl, kad, kaip sportininkas, galėčiau varžytis pačiame aukščiausiame lygyje. Ne visi net ir patys geriausi ledo ritulininkai gali pasigirti, kad yra žaidę ketveriose olimpiadose ar kad yra olimpiniai čempionai. Iš manęs to neatimsi. Bet niekad nepamiršau, kas mano kraujyje“, – patikino D.Kasparaitis.

Dosjė

DARIUS KASPARAITIS

Gimė: 1972 m. spalio 16 d. Elektrėnuose.

Gyvenamoji vieta: Majamis, JAV.

Klubai: Maskvos „Dinamo“ (1988–1992), „New York Islanders“ (1992–1997), „Pittsburgh Penguins“ (1997–2000), „Colorado Avalanche“ (2001–2002), „New York Rangers“ (2002–2004, 2005–2007), Kazanės „Ak Bars“ (2004–2005), Hartfordo „Wolf Pack“ (2006–2008), Sankt Peterburgo SKA (2008–2009).

Statistika NHL lygoje: 863 rungtynės, 27 įvarčiai, 136 rezultatyvūs perdavimai.

Olimpinės žaidynės: 1992 m. (auksas), 1998 m. (sidabras), 2002 m. (bronza) ir 2006 m. (4 vieta).

Tekstas: Julius Bliūdžius
Nuotraukos: Vaclovas Gedvilas, Alfredas Pliadis