Dailusis plaukimas – sporto šaka, tarpusavyje sujungianti plaukimo, gimnastikos ir šokių elementus. Įdomu tai, kad šioje sporto šakoje galima išvysti ir vyrus. Jie dalyvauja mišrių porų varžybose.
„Dailųjį plaukimą aš vadinu tiesiog šokiu vandenyje. Šio sakinio paprastai užtenka tiek vaikams, tiek tėveliams, kai reikia paaiškinti, kokia tai sporto šaka“, – teigia Kauno plaukimo klubo „Banga“ trenerė Austina Kasperavičiūtė.
„Sportlandmagazine.lt“ A. Kasperavičiūtė papasakojo apie dailiojo plaukimo subtilybes ir šio sporto situaciją Lietuvoje.
Kaip jūs apibūdintumėte dailųjį plaukimą?
Kalbant plačiau, tai į dailųjį plaukimą įeina tokios sporto šakos kaip plaukimas, nes reikia sugebėjimų ant vandens, taip pat – gimnastika, nes reikalingas lankstumas bei akrobatika, kadangi į šokį būna įtraukiami tokie elementai, kaip išmetimai. Taip pat tai yra šokis, nes viskas vyksta pagal muziką ir yra sukuriama choreografija.
Kokios yra dailiojo plaukimo rungtys ir kaip vertinami pasirodymai?
Dailiajame plaukime yra solo rungtis, kuomet šoka viena mergaitė, taip pat – duetai. Yra ir mišrūs duetai, kuriuos sudaro mergina ir vaikinas. Taip pat yra grupės rungtis, kurioje dalyvauja aštuonios mergaitės, bei combi rungtis su 10 mergaičių. Vaikinai kol kas gali dalyvauti tik mišrių dvejetų rungtyje.
Varžybose vertinamas yra artistiškumas ir technika. Žinoma, jeigu gilintumėmės labiau, tai tą patį artistiškumą sudaro daug daugiau aspektų, tokių kaip veido minos, muzikos sutapimas su judesiais ir kt.
Ar dailiajame plaukime susiduriama su tendencingo teisėjavimo problemomis?
Norint gauti teisėjavimo sertifikatą svarbiausioms Europos bei pasaulio varžyboms, tai atranka yra labai griežta ir jų vertinimai dažniausiai būna panašūs. Visgi varžybose tikrai pasitaiko negražių dalykų. Pavyzdžiui, kai Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos jaunimo čempionate, kitų šalių treneriai mums pasakė, kad nebuvome vertos paskutinės vietos. Joje turėjo būti lenkės, bet kadangi jos buvo čempionato šeimininkės, teisėjai joms skyrė aukštesnius balus. Tai tokių neteisybių šiame sporte tikrai galima įžvelgti.
Kur dailusis plaukimas plėtojamas Lietuvoje?
Daugiausiai sportininkių paruošiama yra Šiauliuose. Tai yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur veikia sporto mokykla. Visuose kituose miestuose – Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje – sportininkai yra ruošiami privačiame sektoriuje.
Anksčiau esate pati dalyvavusi Europos čempionatuose. Kaip, jūsų akimis, kinta Lietuvos sportininkų lygis?
Lygis tikrai auga, vien dėl to, kad mergaičių atsiranda daugiau. Kai pati buvau sportininkė, tai mergaitės sportavo tik Šiauliuose ir Vilniuje, o dabar turime keturis miestus. Natūralu, kad nuo to auga ir rezultatai. 2013 metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje dalydavau Europos jaunimo čempionate, o dabar mes kasmet į tarptautines varžybas išsiunčiame sportininkes.
Kaip jūs pati susidomėjote dailiuoju plaukimu?
Mano tėvai dažnai žiūrėdavo rusiškus televizijos kanalus, o Rusijoje dailusis plaukimas yra labai stiprus ir populiarus. Jie žinojo apie šitą sporto šaką. Iš pradžių mane atvedė į plaukimo treniruotes, kad išmokčiau plaukti. Tada sužinojome, kad yra renkama dailiojo plaukimo grupė Šiauliuose, o ir trenerė pasiūlė pabandyti. Tėvai buvo visomis rankomis už tai, kad eičiau į dailųjį plaukimą.
Kokių savybių reikia šiam sportui?
Manau, kad reikalingos tos pačios savybės, kaip ir bet kuriam kitam sportui. Reikia užsispyrimo ir daug darbo. Visas reikalingas savybes galime įgyti per darbą.
Kokie didžiausi iššūkiai dirbant su vaikais?
Ketvirtus metus dirbu trenere Kaune, tai pirmas iššūkis buvo surinkti merginas. Labai sunku pradėti kultivuoti naują sporto šaką kitame mieste. Kai su šiuo iššūkiu susitvarkėme, tai dabar didžiausias sunkumas yra suprasti, ko tėvai nori iš vaikų. Būna daug gabių vaikų, bet dažnai tėvai nusprendžia, kad nenori, jog jie būtų sportininkais. Po kiek laiko jie pamato, kad kitos mergaitės varžosi, keliauja, patiria daug smagių akimirkų ir tada svarsto, kodėl jie nedalyvauja? O todėl, kad jie patys buvo nusprendę mergaites leisti į treniruotes tik dėl sveikatos ir dėl to pasirenka du savaitinius užsiėmimus, o ne keturis. Dėl pačių vaikų tai jokių problemų nekyla.
O karantinas ar išryškino kokias kitas problemas?
Labai sunku yra palaikyti vaikų sportavimą. Dažnai tokiu atveju mes susisiekiame tik su tėvais ir nežinome, kokie iš tikro yra vaiko norai. Dažnai vaikai galbūt norėtų išbandyti treniruotes, bet jie net neateina išbandyti. Treneriai tokiu atveju net negali nieko padaryti, nes neįmanoma sudominti vaikų dailiuoju plaukimu, kai jie neateina išbandyti treniruočių.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: PK Banga