Lietuvos dailiajame čiuožime – kaip niekad didelė konkurencija tarp solisčių. Vis aukštesnius rezultatus ėmė demonstruoti net keturios talentingos Lietuvos čiuožėjos, savo vertę įrodinėjančios ir tarptautinėse varžybose.
21-erių metų Aleksandra Golovkina, 20-metės Elžbieta Kropa bei Greta Morkytė ir 14-metė Jogailė Aglinskytė – visos šios keturios sportininkės buvo surinkusios balus, reikalingus patekimui į Europos čempionatą. Tačiau griežtos Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) taisyklės dėl didelės konkurencijos šalims suteikia tam tikras kvotas, pagal kurias Lietuvai priklausė vienas kelialapis.
Lietuvai Senojo žemyno pirmenybėse atstovavo A. Golovkina, kuriai tai buvo sugrįžimas į didįjį sportą po dvejų metų pertraukos. Ji trumpojoje programoje užėmė 26-ąją vietą ir liko visiškai šalia patekimo į finalą.
„Šiemet buvo labai sunku nuspręsti, kas vyks į Europos čempionatą, nes visos čiuožėjos labai panašaus lygio. Visos sportininkės šiame sezone dalyvavo ISU „Challenger“ serijos varžybose, į dar vienerias varžybas išvežėme jas visas tris, o trečias etapas buvo Lietuvos čempionatas. Susumavus rezultatus, geriausiai pasirodė A. Golovkina. Ji dėl traumos nesportavo dvejus metus, kas dailiajame čiuožime yra labai daug. Bet jos sugrįžimas įnešė papildomos konkurencijos mūsų sporte“, – teigė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.
Apie išaugusią konkurenciją Lietuvoje, dailiojo čiuožimo sąlygas Lietuvoje ir naujas viltis – „SportlandMagazine.lt“ pokalbis su L. Vanagiene.
Kur ir pas ką treniruojasi stipriausios Lietuvos čiuožėjos?
A. Golovkina treniruojasi Anglijoje su treneriu Davidu Richardsonu, o ilgametis jos treneris Kauno „Baltų ainių“ mokykloje buvo Dmitrijus Kozlovas. Kaune pas D. Kozlovą iki šiol sportuoja Lietuvos vicečempionė Elžbieta Kropa, o šiaulietė G. Morkytė jau trečius metus sportuoja Italijoje pas Rosanną Murante.
Gal galite palyginti jų čiuožimą, stilių? Ar jos atskleidžia kokį nors bendrą Lietuvos čiuožėjų bruožą?
Visos trys mūsų lyderės yra visiškai skirtingos. E. Kropa yra labai techniška, tikra šuolininkė. Pagal šuolių atlikimą ji tikrai išsiskiria. A. Golovkina pasižymi gražiais suktukais, dailiu čiuožimu ir puikia choreografija, tik sugrįžus po ilgos pertraukos, jai reikia susitvarkyti su šuoliais. G. Morkytė pastaraisiais metais padarė labai didelę pažangą ir smarkiai patobulėjo tiek su šuoliais, tiek su choreografija. Apskritai visos šios čiuožėjos yra labai skirtingos.
Stebint rezultatus, matome gerus pasirodymus ir dar jaunesnių merginų tarpe.
Suaugusioms ant kulnų jau lipa jaunosios sportininkės. Galiu paminėti J. Aglinskytę, nes ji šiemet padarė labai didelę pažangą ir pagal techniką renka daugiau taškų negu suaugusios merginos. Pirmą kartą ji atliko tris iš eilės trigubus šuolius laisvoje programoje ir yra įvaldžiusi kitus sudėtingus elementus. Turime tikrą „perliuką“ ir tikimės, kad ji sėkmingai pasirodys pasaulio jaunimo čempionate. Turime dvi dar jaunesnes išskirtinio talento čiuožėjas, kurios skina pergales tarptautinėse varžybose ir sugeba atlikti trigubus šuolius.
Ar augantis talentingų čiuožėjų skaičius reiškia, kad Lietuvoje atsiranda geresnės sąlygos sportuoti?
Sąlygos Lietuvoje tikrai nėra geros. Ypač prastos jos Vilniuje. Tai yra Lietuvos sostinė, bet galiu drąsiai pasakyti, kad tarp ISU narių jokios kitos valstybės sostinėje nėra tokių blogų sąlygų. Čiuožėjai čia su treneriais sportuoja kartu su paprastais lankytojais. Trūksta ledo, žmonės netelpa. Pramogų arenoje dažnai vyksta koncertai, Akropolyje vietos neužtenka, žmonės čiuožia ant tikrai baisaus ledo, sporto mokyklos nėra. Treneris D. Kozlovas su savo auklėtiniais jau eilę metų priverstas važinėti į Kauną. Kaune situacija geresnė – čia renovuota „Baltų ainių“ arena ir statoma nauja ledo arena. Ten jau galima ruoštis rimtoms varžyboms. Jeigu turėtume daugiau arenų, tai būtų galima Lietuvoje paruošti daugiau aukšto lygio sportininkų, nes mūsų treneriai pakankamai gerai dirba. Stengiamės treneriams organizuoti seminarus, o čiuožėjus išvežti į stovyklas užsienyje. Dailųjį čiuožimą galėtų išbandyti keliasdešimt tūkstančių vaikų, bet galimybės leidžia tik tūkstančiui, iš kurio ir pavyksta atrasti vieną, kitą talentą.
Kokios yra dailiojo čiuožimo tendencijos pasaulyje? Ar konkurencija tarp valstybių auga?
Konkurencija smarkiai auga. Jaunos Rusijos sportininkės jau masiškai atlieka keturgubus šuolius. Trys 15-16 metų rusės, dėl amžiaus tik šiemet galėjusios startuoti Europos suaugusių čempionate, užėmė visą apdovanojimų pakylą. Dėl šalims taikomų kvotų, mes galime į tokius čempionatus išsiųsti tik vieną sportininką. Tai mums neparanku ir finansiškai, nes pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos finansavimo tvarką, nemažai balų, pagal kuriuos skirstomo lėšos, galima surinkti kuo daugiau žmonių siunčiant į Europos ir pasaulio čempionatus. Kitos sporto šakos dažnai gali leisti siųsti daug sportininkų, nes nėra didelių apribojimų, o pas mus situacija labai sudėtinga. Tai yra užburtas ratas. Kartais tikrai rankos pradeda svirti, bet treneriai ir sportininkai yra kupini entuziazmo ir suteikia įkvėpimo.
Kokie lūkesčiai 2020 metais?
Visos stipriausios čiuožėjos bando surinkti taškus, kad patektų į pasaulio čempionatą. Kol kas nei viena jų neturi. E. Kropa jau buvo surinkusi reikalingus taškus už laisvąją programą, bet ISU neseniai pakėlė kartelę ir Elžbietos rezultato taip pat jau neužtenka. Būtų nuostabu, jeigu kuri nors čiuožėja kelialapį iškovotų. Linkiu J. Aglinskytei užimti kuo aukštesnę vietą jos debiutiniame pasaulio jaunimo čempionate. Nuo jos rezultato priklausys, kiek vietų turėsime jaunimo „Grand Prix“ varžybose. Mūsų šokių ant ledo pora Allison Reed ir Saulius Ambrulevičius, vos antrą kartą kartu startavę Europos čempionate, jau beldėsi į dešimtuką. Mums svarbu, kad jie gerai pasirodytų ir pasaulio čempionate, juolab, kad 2021 metų pirmenybės jau bus ir atranka į olimpines žaidynes.
Neliečiant pilietybės klausimo, ar Allison ir Sauliaus duetas išsiskiria savo ryšiu ir perspektyva prisiminus šio čiuožėjo karjeros etapą su buvusia partnere Taylor Tran?
Ši pora tikrai labai perspektyvi. Rezultatai rodo, kad kasmet ši pora kyla aukštyn ir susilaukia vis geresnių įvertinimų. Labai svarbu, kad jie abu yra motyvuoti ir žino, ko nori. Labai smagu dirbti su tokia komanda.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Lietuvos čiuožimo federacijos, Elvio Žaldario
Komentarai
Kodėl minimos keturios sportininkės? Kodėl nei žodžio apie Pauliną Ramanauskaitę?