Praėjusiais metais Lietuvos sporto padangėje visu ryškumu spindėjo plaukiko Dano Rapšio žvaigždė. Atsiimdamas geriausio šalies sportininko apdovanojimą 24 metų panevėžietis dėkojo savo komandai – žmonėms, kurie „dirba nuo ryto iki vakaro, kad tu laimėtum, bet tų žmonių niekas nežino“.
„Danas yra toks, kokį jį matome, jis nesistengia slapstytis, yra labai atviras žmogus“, – pasakojo kineziterapeutas Andrius Bogdelis.
Jis, trenerė Ina Paipelienė ir masažuotoja Lina Katelytė – komanda, atliekanti daug nematomo darbo ir dažnai liekanti šešėlyje.
Didžiausias išbandymas – varžybos
„Man geriau sekasi masažuoti, nei kalbėti“, – kuklinosi L. Katelytė. Pasaulio ir Europos čempioną ji pažįsta nuo tada, kai dar būdamas vaikas jis pradėjo lankyti Panevėžio „Žemynos“ baseiną. O masažuoja nuo 2011-ųjų, kai trenerė I. Paipalienė ėmėsi jį ruošti Europos jaunimo olimpiniam festivaliui.
„Su Danu dirbti labai lengva, nes jis žino ir supranta ko nori, ką daro ir kodėl visą tai daro. Su juo nepaprastai lengva ir linksma bendrauti. Kaip sportininkas Danas be galo darbštus, kantrus, nuoseklus, turi užsispyrimo siekiant užsibrėžto tikslo. Na, o kaip žmogus sąžiningas, nuoširdus, draugiškas ir linksmas“, – pasakojo ji.
Jau ketverius metus L. Katelytė dirba su visa Lietuvos plaukimo rinktine. Jos paslaugų sportininkams prireikia po rytinės arba vakarinės treniruotės.
„Kadangi kiekvienas sportininkas yra individualus, jokio darbo plano neturiu. Vieniems reikia daryti atpalaiduojantį masažą, kitiems tonizuojantį. Kadangi plaukikams jų darbe reikalingi visi raumenys, būna, reikia masažuoti visą kūną, o būna, kad tik atskiras kūno dalis, pavyzdžiui, rankas, kojas“, – pasakojo ji.
Tačiau didžiausias išbandymas masažuotojai tenka varžybų metu.
„Nesvarbu, ar tai Europos čempionatas, ar FINA pasaulio taurės etapas, mano darbas prasideda anksti ryte, o baigiasi kartais net po vidurnakčio. Ryte su sportininkais važiuoju į baseiną, jie pradeda savo darbą, o aš kantriai laukiu savo eilės. Būna, prieš startą paprašo pajudinti raumenis, pamasažuoti, būna, kad po starto prireikia masažo. Po vakarinių plaukimų vėl skubame atstatyti sportininkų kūnus ir paruošti kitai dienai.
Varžybų metu įtampa daro savo, todėl vieni sportininkai sugeba greičiau atsipalaiduoti kiti atsipalaiduoja lėčiau. Taip ir atsitinka, kad dirbame ilgai, neskaičiuodami valandų. Kadangi dirbu fizinį darbą, po darbo ne taip paprasta užmigti. Žiūrėk, ir lieka vos kelios valandos iki to laiko, kai reikia keltis“, – apie savo darbą pasakojo masažuotoja.
Dirba dėl sportininkų
Įdomus sutapimas, kad „Žemynos“ baseine L. Katelytė vaikystėje pati lankė plaukimo treniruotes, tačiau dėl vis pasikartojančio peršalimo po trejų metų jos mama nusprendė plaukimo užsiėmimus nutraukti. 1995-aisiais L. Katelytė „Žemynos“ baseine pradėjo dirbti. Būtent tais metais gimė D. Rapšys, vėliau čia pradėjęs savo karjerą.
Pirmieji plaukikai, su kuriais dirbo masažuotoja buvo olimpinių žaidynių dalyviai Arūnas Savickas, Darius Grigalionis ir Jūratė Ladavičiūtė. L. Katelytė taip pat dirbo su triatlonininku Vidmantu Urbonu ir dviratininke Olivija Baleišyte.
„Manau kad didelio skirtumo tarp masažuojamų sportininkų nėra: ar plaukikas, ar dviratininkas, jei dirbi sąžiningai ir su meile, rezultatas bus geras“, – sakė ji.
Tokijo olimpinės žaidynės L. Katelytei bus pirmosios. Iki šiol ji dalyvavo Europos žaidynėse Baku, kur Aukso medalį iškovojo Andrius Šidlauskas.
„Manau, kad mano darbas olimpinėse žaidynėse, ar kitose varžybose nelabai skirtųsi. Esu labai laiminga, kad galiu savo rankų darbu nors šiek tiek prisidėti prie sportininkų siekiamų rezultatų“, – kalbėjo ji.
Pirmoji olimpinė patirtis Tokijuje laukia ir kineziterapeuto Andriaus Bogdelio, kuris prie plaukikų medicinos personalo prisijungė prieš dvejus metus.
„Džiaugiuosi, kad dirbu tokioje nuostabioje komandoje. Kai į mūsų komandą įsiliejo Andrius, iškart puikiai sutarėme. Man atrodo, visi labai sąžiningai ir atsakingai dirbame savo darbą, todėl ir komandoje labai lengva dirbti. Visi dirbam dėl vieno tikslo – kad sportininkas pasiektų gerų rezultatų“, – sakė L. Katelytė.
Dirba ir su kūnu, ir su emocijomis
Kineziterapeutą A. Bogdelį Lietuvos plaukimo rinktinės nariai juokais vadina šamanu. Biofizikos mokslų daktaras su plaukikais kalba ne tik fizinės, bet ir emocinės sveikatos, gyvenimiškais klausimais.
„Prasminga dirbti su emocijomis ir siekti pyktį, išdidumą, pavydą bei kitus, gyvenimą apsunkinančius dalykus transformuoti tam, kad išsiugdę daugiau užuojautos ir išminties taptume naudingi ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kai mus veda emocijos, kurios budizme yra įvardijamos kaip trikdančios, vargu ar priimame gerus sprendimus – esame jų valdomi, vadinasi, esame silpni.
Trikdančios emocijos ir įvairiausios jų kombinacijos kyla iš klaidingo suvokimo, kad visi esame atskirti ir nesusiję. Kažką keisti galime pradėti tik įsisąmonindami, kad visi sėdime vienoje „valtyje“. Ne mažiau svarbu ir aiškiai suvokti priežasties bei pasekmės dėsnį, kuris aktualus ir galioja visur.
Pavyzdžiui, kai tingima būti fiziškai aktyviais, ar kai tingima taisyklingai sportuoti, organizmas silpnėja, dažniau serga, patiria traumas. Nukenčia ne vien pavienis žmogus. Juk išauga lėšų poreikis sveikatos apsaugai, tad kitiems visuomenės nariams tenka dar daugiau dirbti arba pinigų netenka kitos svarbios sritys. Tingumas yra netoliaregiško mąstymo išraiška. Nevyniojant į vatą – tingėti yra tiesiog kvaila.
Manau, kad susimąstyti ir kalbėtis apie visa tai yra labai svarbu. Tai padeda savo mąstymą ir poelgius įvertinti platesniame kontekste ir ši perspektyva gali duoti reikalingą impulsą tam tikriems pokyčiams. Kai atsiranda daugiau išminties ir užuojautos, kai lieka mažiau trikdžių prote, tai teigiamai atsiliepia ir kūnui – taigi, ir sportinei formai bei pasiekimams“, – sakė A. Bogdelis.
Psichologija veikia raumenis
A.Bogdelis kineziterapeutu dirba nuo 2005-ųjų. Ilgą laiką jis dirbo reabilitacijos centre, taip pat anksčiau yra padėjęs ir plaukikams. Pradėjęs gilintis į kineziterapiją A. Bogdelis suprato, kad dažniausiai raumenis sudirgina būtent emocijos.
„Mokslininkai stebi, kaip psichologinė būsena paveikia raumenyną, kaip jis įsitempia, atsipalaiduoja. Jeigu esi nuoširdus sau, tuo domėdamasis pamatai, kad irgi turi daug problemų ir ieškai būdų su jomis tvarkytis. Taip iš asmeninės ir profesinės pusės imi domėtis, kaip šiuos trikdžius spręsti.
Aš nesu nei mokytojas, nei psichologas, bet kartais duodu komandai patarimų iš gyvenimiškos patirties. Tik visada prašau išlikti racionaliais – atstovaudamas mokslui visada linkiu, kad žmonės kritiškai mąstytų ir tikrintų faktus.
Kaip patariu? Visas procesas vyksta tiesiog bendraujant ir kalbant apie gyvenimą arba testuojant raumenyną. Būtent tuo metu gali užčiuopti, kas žmogų neramina. Jis gali apie tai net nesusimąstyti, bet kai įvardiji tam tikrus dalykus – stabteli, pagalvoja ir galbūt juos atpažįsta“, – skalbėjo A. Bogdelis.
A.Bogdelis taip pat skatina daugiau galvoti apie kitus ir tapti naudingais ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Tokia motyvacija, anot jo, prasminga ir padedanti lengviau įveikti sunkumus.
„Pernelyg susitelkdami ties savimi ir išimtinai savo poreikiais, tampame pažeidžiami. Silpnumas ištirpsta pradėjus galvoti apie visus“, – sakė jis.
Tekstas: Linos Motužytės
Nuotraukos: Lietuvos plaukimo federacijos
Gustas Grinbergas triumfavo lenktynėse Australijoje