„Sportland“ kampanijos „Būk stipresnis. Būk greitesnis. Būk pirmas.“ ir „Nike“ prekinio ženklo ambasadorė Dalia Belickaitė – tikras kovingumo ir pozityvumo pavyzdys. Nepaisant visų gyvenimo išbandymų, ji visada išlieka besišypsanti ir įkvepianti savo gerbėjus.
Nors trumpą, bet gana ryškią ir spalvingą, krepšininkės karjerą teko sustabdyti dėl sunkių traumų, kovingumas ir užsibrėžtų tikslų siekimas atvedė ją į kitą svajonę – darbą televizijoje.
Kaip užsikrėtei sporto virusu?
Nuo pat vaikystės buvau labai energinga ir neturėjau kur išsilieti. Buvau per daug hyperaktyvi, todėl tėtis ir krikšto mama pasiūlė nueiti į krepšinio treniruotes. Ten taip „užsikabinau“, kad nebenorėjau palikti sporto. Nuo devynerių metų gyvenu su sportu ir nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be jo. Tai tapo mano gyvenimo būdu.
Ko tave išmokė krepšinis?
Krepšinis mane patraukė savo azartu, emocija, adrenalinu, konkurencija. Pati labai mėgstu konkuruoti ir nugalėti. Nemoku pralaimėti. Tikslo siekimas vertė manęs ieškoti motyvacijos ir jėgų, net jei reikėdavo perlipti per save kai negali ar kai būna labai sunku. Krepšinis mane žavėdavo komandiškumu ir išmokė ne tik sporto detalių, bet ir bendravimo su žmonėmis. Sportas leido atrasi daug naujų draugų. Taip pat krepšinis mane labai išmokė disciplinos. Per jį užaugau ne tik kaip sportininkė, bet ir kaip asmenybė. Supratau, kad gyvenime visada reikės labai daug darbo, užsispyrimo ir daug noro.
Kodėl rekomenduotum mergaitėms išbandyti sportą?
Kuo daugiau išbandai save skirtingose srityse, tuo lengviau bus atrasti tai, kas labiausiai tinka ir patinka. Pati keletą metų šokau pramoginius šokius ir esu labai laiminga, kad juos išbandžiau. Šokiai man suteikė daug naudingų dalykų, tokių kaip koordinaciją. Šokti taip pat nėra lengva. Moku žaisti tinklinį, esu lankiusi ir rankinį. Ne kartą mane bandė pervilioti iš krepšinio, nes turėjau talento ir rankinyje. Manau, kad visoms merginoms yra smagu, kai galima išbandyti save įvairiose sporto šakose ir turėti gabumų įvairiose srityje. Tai leidžia turėti daug veiklos laisvalaikiu. Išbandyti sporto šakas bet kokiu atveju yra naudinga visiems.
Grožis sporte – privalumas ar trūkumas?
Jis sporte neturi įtakos, todėl tai nei privalumas, nei trūkumas. Pasiekimai nuo to nepriklauso. Aš, asmeniškai, galbūt būdavau labai charizmatiška, mėgdavau daug šypsotis, daug bendrauti. Galbūt dėl to dažniau tekdavo dalinti interviu ir tapti žinomesnei. Dar žaisdama krepšinį svajojau, kad mane pamatytų „Nike“ ir pakviestų mane bendradarbiauti. Žinoma, išvaizda turbūt prie to kažkiek prisideda, bet yra labai daug sportininkių, kurios taip pat gražios ir gali dirbti su rėmėjais. Tačiau kalbant apie sportinius tikslus, tai grožis nėra kažkoks didelis privalumas.
Turėjote daug sunkių traumų. Kaip randate motyvacijos nepasiduoti?
Kai patyriau pirmas traumas, tai nebuvo jokių minčių apie savo gyvenimo srities keitimą. Priėmiau tai kaip iššūkį, išbandymą. Nuėjus ilgą kelią, tai atrodė kaip menkniekis. Užteko turėti savyje stiprybės, užsimotyvuoti ir suprasti, kad tai – tik laikina. Žinoma, reikia labai daug jėgų, darbo ir užsispyrimo, kad išgyventum visas traumas, reabilitacijas ir vėl atsistotum ant kojų. Kadangi traumų turėjau labai daug, tai pagalvojau, kad galbūt man tai yra ženklas, jog reikėtų išbandyti save kitur. Taip viskas ir išsirutuliojo. Sunkias atvejais svarbiausia yra neleisti sau dvejoti savimi. Jeigu yra noras, tai viskas įmanoma, tik kartais tikslui pasiekti reikia laiko.
Ačiū už pokalbį.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Sportland
Pirmasis pasaulyje „Insane Run“ bėgimas sudrebino sostinės Vingio parką