Šią savaitę į Čempionų lygos finalą prasibrovę Milano „Inter“ ir Paryžiaus „Saint-Germain“ klubai paskutinę pavasario dieną turėtų pasiūlyti itin efektingą futbolo reginį.
Gegužės 31 dieną Miuncheno „Allianz“ stadione vyksianti sezono kulminacija žada tiek dviejų skirtingų filosofijų susidūrimą, tiek ir aršią kovą dėl prestižinio trofėjaus.
Iki šiol UEFA turnyruose nesusitikę klubai pasidabinti pajėgiausio Europos klubo laurais sieks jau antrą sykį per pastaruosius šešerius metus.
„Inter“ futbolininkai finale paskutinį kartą žaidė dar 2022/23 m. sezone, kai pripažino „Manchester City“ pranašumą rezultatu 1-0, o PSG tokia sėkmė nusišypsojo dar 2019/20 m. kampanijoje.
Tuomet prancūzai pandemijos akivaizdoje identišku rezultatu 1-0 nusileido Miuncheno „Bayern“ klubui, įvartį praleidę nuo buvusio klubo puolėjo Kingsley’aus Comano.
PSG futbolininkai tą sykį finale žaidė pirmą kartą, o „Inter“ istorija Europoje kur kas turtingesnė – italai stipriausiais žemyne buvo net tris kartus, o pastarąjį sykį triumfavo 2009/10 m. sezone.
Tuomet Jose Mourinho vadovaujama komanda sužaidė vieną geriausių sezonų klubo istorijoje, iškovodama tris pagrindinius trofėjus – Čempionų lygą, „Serie A“ titulą ir Italijos taurę – o šiemet dar gali pasidabinti dviem su jau kitu stipriu taktiku prie šoninės linijos.
Antras finalas per trejus metus
Įspūdingoje pusfinalio akistatoje 7-6 eliminavę „Barceloną“, Milano „Inter“ futbolininkai pasiekė jau antrą Čempionų lygos finalą per trejus metus.
Simone Inzaghi auklėtiniai dar sykį paneigė išankstines prognozes ir nutildė Italijos futbolo skeptikus, o į finalą žengs su kur kas didesniu bagažu patirties negu jų varžovai iš Prancūzijos.

Jei minėjome tris Europos čempionų titulus, tai „Inter“ sudėtis yra taip pat persmelkta patirtimi – joje netrūksta jau 30-metį perkopusių, ar netrukus perkopsiančių futbolininkų.
Net ir lemiamą įvartį į „Barcelona“ vartus pasiuntė 37-erių centro gynėjas Francesco Acerbi, kuris tapo antru vyriausiu žaidėju kada nors įmušusiu Čempionų lygos atkrintamosiose po Ryano Giggso.
Jei prieš antrąjį mačą „San Siro“ stadione dėmesys krypo į „Barcelona“ talentą Lamine Yamalį, tai prožektorių šviesas netrukus į save nukreipė „Inter“ veteranas, kuris vis dar išlieka vienu patikimiausiu S. Inzaghi ginklanešių.
O tokių „Inter“ sudėtyje yra ne vienas ir ne du – ne pirmą sezoną kartu rungtyniaujantis komandos branduolys su italo trenerio priežiūra pastaraisiais metais pelnytai įsirašė į Europos elitą, o sistema 3-5-2 jau tapo S. Inzaghi vizitine kortele.
Uraganinis prancūzų puolimas
Svarbiausių mačų patirties nestokojantys „Inter“ futbolininkai kitoje aikštės pusėje Miunchene sutiks jauną ir bene patraukliausią futbolą Europoje pastaruoju metu žaidžiančią PSG.
Jei „Inter“ dar tęsia kovas dėl „Serie A“ čempionų titulo, tai prancūzai turi prabangą ilsinti didžiausias komandos žvaigždes ir „Ligue 1” pirmenybių taurę jau užsitikrino praėjusį mėnesį.
Tai Luiso Enrique auklėtiniai įgyvendino į puolimą orientuotu žaidimu, kuriame puikiai atsiskleidžia smogiamasis Ousmane Dembele, Bradley Barcola ir Khvicha Kvaratskhelia trejetas, blizgantis ne tik individualiais veiksmais, bet ir komandiniu žaidimu.

PSG šį sezoną su L. Enrique prie šoninės linijos atrodo susistygavusi labiau nei bet kurį kitą ankstesnį sezoną, o savo potencialą jau ne sykį įrodė prieš Anglijos klubus.
Kelyje į finalą Paryžiaus futbolininkai eliminavo net tris „Premier“ lygos ekipas, o pastarąja jų auka tapo Londono „Arsenal“ klubas, pusfinalyje pralaimėjęs 3-1.
Artėjantis Čempionų lygos finalas turėtų tapti vienu akiai patraukliausių per pastaruosius metus – susitiks dvi gerai organizuotos komandos, nebijančios atakuoti ir nustebinti varžovus netradiciniais taktiniais sprendimais.
Tekstas: Lauryno Puikio
Nuotraukos: Scanpix