Jau nuo senų senovės žmonės svajojo „pasikinkyti“ vėją – danguje ar ant vandens. Gal todėl buriavimas kelia malonius, net romantinius jausmus. Dėl susiklosčiusios istorijos ir sporto šakos prieinamumo buriavimas mūsų šalyje yra mažiau populiarus nei krepšinis ar futbolas, tačiau, anot Kauno sporto mokyklos „Bangapūtys“ vadovo Rimanto Vilko, buriuoti norinčių išmokti vaikų netrūksta. Su juo ir kalbame apie tai, kas ir kur gali išmokti buriuoti.
Kokiuose miestuose yra įkurtos vaikų buriavimo mokyklos?
Mokyklos yra įkurtos visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje (keliauja buriuoti į Galvės ež., Trakuose), Kaune (buriuoja Kauno mariose), Klaipėdoje (Kuršių mariose), Šiauliuose (Rėkyvos ež.), Neringoje (Kuršių mariose). Neseniai buriavimo skyrius atsidarė Marijampolėje (Marijampolės tvenkinys) ir Vilkaviškyje (Vištyčio ir Dusios ež.). Didžioji dalis šių mokyklų yra biudžetinės, tik Klaipėdos mokykla yra savivaldybės dalinai finansuojama. Taip pat buriavimo profesionalų klubai yra įsteigę savo mokyklėles, kaip pavyzdžiui, „Gero vėjo“ buriuotojų klubas Vilniuje turi įsteigęs privačią Vilniaus vaikų buriavimo mokyklą. Tokias pat turi Marijampolė ir Trakų buriuotojų klubai. Jei prie buriavimo dar priskirtume burlentes, vasaros poilsio mokyklų dar labiau padaugėtų.
Kokio amžiaus vaikai yra priimami mokytis buriuoti?
Paprastai mokytis buriuoti priimame 6-7 m. amžiaus vaikus. Yra tokie laiveliai „Optimist“, kurie priklauso mažųjų sportinių jachtų klasei ir yra skirti buravimo pamatams „pastatyti“. Su „Optimist“ klasės laiveliais yra buriuojama iki 15 m. Vėliau vaikai sėda į kitų klasių laivus.
Kaip yra treniruojamasi šaltuoju metų laiku?
Žiemos metu vaikai gerina savo bendrą fizinį pasirengimą – treniruojasi sporto salėje. Ir tik šiltuoju metu jie važiuoja į praktinius užsiėmimus. Geriau sekasi Lietuvos rinktinės vaikams, kurie šaltuoju metu keliauja treniruotis į šiltus kraštus, kur praleidžia apie du mėnesius.
Klaipėdoje ir Neringoje taip pat paplitusios treniruotės su vėjaračiais. Vėjaratis – tai triratė transporto priemonė, varoma bure. Pūsdamas vėjas apteka apie burę, taip susidaro slėgis, stumiantis vėjaratį į priekį. Valdant ją, viena ranka yra vairuojama – manevruojamas priekinis vėjaračio ratas, o kita – valdoma burė, todėl vėjaratis yra puiki transporto priemonė užkietėjusiems buriuotojams. Tačiau vėjaračiams yra reikalingi dideli plotai ir stiprus vėjas, tad puikiai tinka pajūris. Taip pat geros sąlygos jais buriuoti yra Šiauliuose.
Na o kai užšąla ledas, vėjaračio ratus pakeitus į pačiūžas, jis lengvai pavirsta į ledroges – giminingą transporto priemonę. Pajūryje vyksta ir ledrogių čempionatai, tačiau pastaruoju metu pasitaikė labai prastos žiemos.
Ar patys vaikai išreiškia norą buriuoti, ar paprastai juos atveda buriuojantys tėvai?
Vaikas vaikui nelygu. Yra vaikų, kurie labai nori, veržiasi ir imliai sportuoja, o yra tokių, kuriuos tėvams reikia stumtelti. Tačiau nepasakyčiau, kad tai vaikai iš buriuojančių šeimų, atvirkščiai.
O ar gali pradėti mokytis buriuoti suaugusieji?
Žinoma, yra tokių galimybių, tik, deja, labai nedaug. Čia geriausiai pasitarnautų klubai. Tai pat yra A. Dovydėno kreiserinio buriavimo mokykla. Tačiau čia buriuoja daugiausiai su didelėmis jachtomis.
Kaip Jūs apibūdintumėte, kokia yra buriavimo situacija Lietuvoje šiuo metu?
Jei lyginti visą buriavimą: ir kreiserinį, ir sportinį, ir mėgėjišką, sakyčiau, kad pradeda dominuoti mėgėjiškas arba kitaip – poilsinis buriavimas. Žmonės perka vis didesnius, modernesnius laivus ir pradeda jais buriuoti. Taip pat gerokai daugiau vaikų ateina į buriavimo mokyklas mokytis. Pavyzdžiui, Lietuvos taurės varžybose susirenka virš 100 vaikų, o tarptautinėse varžybose – net virš 200 dalyvių.
Kalbino Karina Sėrikova
Nuotraukos: Dainiaus Čėplos, iš asmeninio R. Vilko albumo
Sezono finišas Europoje: nustebinę klubai ir individualūs blykstelėjimai