Donatas Dundzys (29 m.) iš vasarį Dubajuje vykusio lengvosios atletikos „Grand Prix“ serijos varžybų etapo grįžo su dviem aukso medaliais, iškovotais rutulio stūmimo ir disko metimo sektoriuose. Ne ką mažiau nudžiugino ir asmeninis rekordas, pasiektas rutulio stūmime – 13 metrų 80 centimetrų. Taip alytiškis tartum nebyliai kratosi „bronzinio berniuko“ pravardės, lydinčios jį dėl tradiciškai iškovojamų trečiųjų vietų svarbiausiose tarptautinėse žmonių su negalia lengvosios atletikos varžybose.
Medaliai nenustebino, bet rekordas netikėtas
D. Dundzio kolekcijoje garbingiausią vietą kol kas užima 2017 m. pasaulio čempionate Londone, Didžiojoje Britanijoje pelnytas bronzos medalis. Dar du bronziniai apdovanojimai pelnyti Europos čempionatuose: 2016 m. Grosete, Italijoje ir 2018 m. Berlyne, Vokietijoje.
Ne vienas trofėjus pelnytas kitose tarptautinėse varžybose – „Grand Prix“ etapuose, IWAS žaidynėse. Tačiau šiemet Dubajuje pasiektas rezultatas turi didesnę reikšmę ne tik dėl apdovanojimo spalvos.
D. Dundzys rutulį nuskraidino toliau nei bet kada iki šiol – 13 metrų 80 centimetrų. Jono Baltrušaičio treniruojamas sportininkas Dubajaus stadione net 37 centimetrais pagerino ankstesnį asmeninį rekordą, pasiektą dar 2019 m. „Grand Prix“ etape Paryžiuje, Prancūzijoje.
„Atvirai pasakius, tikrai nesitikėjome asmeninio rekordo. Žinojome, kad 13 metrų peržengsime ir galbūt kažkur priartėsime, nes tai matėsi treniruotėse. Bet tikrai nelaukėme, kad taip stipriai pasigerinsime tą asmeninį rekordą“, – atvirai apie Dubajuje pasiektą rezultatą pasakojo J. Baltrušaitis.
D. Dundzys asmeninį rekordą sumušė jau antruoju stūmimu, o ketvirtas bandymas tik patvirtino, jog čia – ne atsitiktinumas: rutulys vėl skriejo už ankstesnio rekordo ribos – 13 metrų 45 centimetrus.
Sportininkas ir jo treneris neabejoja, kad šiems pasiekimams didelę įtaką padarė stovykla Turkijoje, kurioje mūsų šalies paraatletai treniravosi sausio mėnesį, varžybų Dubajuje išvakarėse.
„Turkijoje sąlygos stumti rutulį buvo fantastiškos, turėjome gerą treniruoklių salę. Su komanda keliavo kineziterapeutas, o tai reiškia greitą sportininko atsistatymą. Lietuvos paralimpinis komitetas sudarė mums geras sąlygas sportuoti ir pasiruošti sezono startui.
Be to, prie rezultato Dubajuje nemažai prisidėjo ir kojos įtvaras, kurį Donatas naudoja dešinei atraminei kojai. Jis pradeda įprasti prie įtvaro, jo koja pasidarė stabilesnė. Donatas jau gali remtis ant tos kojos, tvirčiau pereiti nuo kairės ant dešinės“, – pasakojo J. Baltrušaitis.
Tikslas – peržengti 14 metrų ribą iki Tokijo žaidynių
„Esu patenkintas, nes pagerinau asmeninį rekordą. Kalbant apie planus, tai norėčiau dar geresnio rezultato, tikslas būtų apie 14,50 metro“, – savo pasirodymą Dubajuje po starto įvertino D. Dundzys.
J. Baltrušaitis sako, kad šis skaičius – ne iš piršto laužtas, o jį pasiekti alytiškiai planuoja iki Tokijo vasaros paralimpinių žaidynių, vyksiančių šių metų rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 d. Japonijoje.
D. Dundzys varžybose Dubajuje pateikė labai rimtą paraišką vykti į Tokijo žaidynes. Alytiškis įsitvirtino pastarųjų dvejų metų pasaulio reitingo geriausių rutulio stūmikų šešetuke. Tai – svarbus faktorius kelialapių dalybose į artėjančias paralimpines žaidynes.
„14,50 metro Donatas iki Tokijo tikrai gali pasiekti, dirbant nuosekliai ir kryptingai. Ar toks rezultatas lemtų medalį? Labai sunku kažką prognozuoti, nes konkurencija paralimpinėse žaidynėse labai didelė.
Paralimpinis sportas tapo labai profesionalus, čia bet kas čempionais netampa ir medalių nelaimi. Bet aš manau, kad, pasiekę norimą ribą, bent jau priartėti prie medalio Tokijuje galime“, – sakė treneris.
Anot J. Baltrušaičio, rezultatai nuteikia optimistiškai, bet drąsiau apie medalius Tokijuje kalbėti neleidžia patirties trūkumas. D. Dundziui Tokijo paralimpinės žaidynės būtų pirmosios karjeroje.
Iki Tokijo žaidynių D. Dundzio laukia dar bent du tarptautiniai startai. Alytiškio grafike – balandį Italijoje planuojamas „Grand Prix“ serijos varžybų etapas ir birželį Lenkijoje vyksiantis Europos čempionatas.
Minimalus planas Senojo žemyno pirmenybėse – apginti prieš dvejus metus Vokietije iškovotą bronzą, bet, žinoma, norėtųsi dar aukštesnio garbės pakylos laiptelio.
Tarp startų užsienyje laukia vasaros sezono varžybos Lietuvoje – šalies čempionatai, kiti turnyrai.
„Po Europos čempionato reikės šiek tiek nurimti, duoti poilsio. Ir jeigu, duok Dieve, viskas gerai, ruoštis jau visą vasarą paralimpinėms žaidynėms“, – planus atskleidė J. Baltrušaitis.
Rutulys – vienas iš dviejų įrankių, kuriuos D. Dundzys tarptautinėse varžybose stengiasi nuskraidinti kuo toliau. Alytiškis dar dalyvauja disko metimo rungtyje, kurioje jo asmeninis rekordas, užfiksuotas reitinginėse varžybose, yra 46 metrai 17 centimetrų.
Vis dėlto D. Dundzys neslepia, kad rutulys jam arčiau širdies.
„Rutulį paimi ir jauti rankoje, o diskas lengvesnis, su juo man sekasi mažiau. Aišku, norisi rezultato ir disko metime, bet stumti rutulį sekasi geriau“, – sakė lengvaatletis.
Sportas sustiprino kūną ir užgrūdino charakterį
D. Dundzys dalyvauja F37 klasėje, kurioje varžosi paraatletai, dėl paralyžiaus sunkiai valdantys vieną kūno pusę. Alytiškis dėl cerebrinio paralyžiaus nuo vaikystės sunkiau valdo dešinę kūno pusę.
Vis dėlto Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas gyvena visavertį gyvenimą ir niekuo nesiskundžia. D. Dundzys neabejoja, kad už tai turi būti dėkingas būtent sportui.
„Jeigu ne sportas, aš net nežinau, kaip dabar atrodyčiau ir ką galėčiau daryti, o ko negalėčiau. Gali būti, kad net visai nevaikščiočiau ir sėdėčiau vežimėlyje“, – atvirai pasakoja alytiškis.
D. Dundzys už sportinį kelią dėkingai savo mamai Valei, kuri paauglį sūnų nuvedė į treniruotę. Nuo to laiko praėjo jau 12 metų, kai D. Dundzys ir J. Baltrušaitis kartu siekia sportinių aukštumų.
„Paralimpiniame sporte nebuvau naujokas, nes dirbau su Algirdu Tatuliu (2004 m. Atėnų paralimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas disko metime – red.). Tuo metu į treniruotes pradėjo eiti ir Donatas, kuris ėmė pavyzdį iš Algirdo, nors šis jau buvo brandus, bet kruopščiai dirbo.
Manau, kad Algirdas savo pavyzdžiu užkrėtė ir Donatą, kuris pamatė, kad sportas gali duoti visavertį gyvenimą. Taip atsitiko, kad Algis netrukus baigė karjerą, o Donatas ką tik buvo pradėjęs sportinį kelią. Išėjo toks gražus tęstinumas“, – prisiminimais dalijosi J. Baltrušaitis.
Pasak trenerio, D. Dundzį sportuoti nuolat skatino ir mama, nors moteriai teko nelengva dalia prižiūrėti sunkiai sergantį Donato tėtį Romą. D. Dundzys spėja ir treniruotis, ir padėti mamai ūkyje.
„Skaldau malkas, pjaunu žolę, darau viską, ką reikia. Jėgos aš turiu kaip arklys – užtenka ir prie namo darbus nudirbti, ir sodyboje tvarkytis“, – šypsodamasis pasakojo D. Dundzys.
Kasdienės treniruotės sustiprino ne tik kūną, bet ir charakterį. D. Dundzys vaikų patyčias dėl negalios mokykloje nutraukė labai anksti. Išmoko piktiems liežuviams atsikirsti, o galutinai juos nutildė pradėjęs skinti pergales varžybose ir tapęs vienu žinomiausių Alytaus sportininkų.
Linksmu ir draugišku charakteriu pasižymintis lengvaatletis nesiskundžia ir draugų trūkumu.
„Draugai man sako: esi normalus žmogus, toks pat kaip mes visi. Nėra jokio išskirtinio žmogaus. Mes visi esame lygūs. Jie mane visada labai palaiko. Aišku, ypatingai stipriai mane visada palaiko šeima – mama, tėtis, sesė Milda“, – pasakojo D. Dundzys.
„Bronzinio berniuko“ pravardę D. Dundzys gavo iš draugų, nes iš svarbiausių varžybų grįždavo su bronzos apdovanojimais. Sportininkas didžiuojasi laimėjimais, bet sako norintis kilti dar aukščiau.
„Pravardė man visai patinka, bet jau reikėtų naujos. Reikia stengtis ir dirbti toliau. Metų pradžia buvo gera, nuotaika puiki, reikia tęsti, ką pradėjome“, – pasakojo D. Dundzys.
Svarbiausi Donato Dundzio laimėjimai:
2016 m. Europos čempionato bronza rutulio stūmime
2017 m. pasaulio čempionato bronza rutulio stūmime
2018 m. Europos čempionato bronza rutulio stūmime
Tekstas: parateam.lt
Nuotraukos: Dano Sodaičio
A. Skarbalius: „Norint kokybinių permainų reikia ne kritikuoti, o spręsti problemas"