Geriausi Lietuvos biatlonininkai šiuo metu stovyklauja kalnuose ir intensyviai ruošiasi netrukus startuosiančiam žiemos sezonui. Visas pavasaris ir vasara paprastai būna skirti pasiruošimui žiemai, o varžybų alkį kiek numalšina šiltuoju metų laiku vyksiantys vasaros biatlono renginiai.
Vienas geriausių Lietuvos biatlonininkų Vytautas Strolia šiemet skynė aukso medalius Lietuvos, Latvijos ir Estijos vasaros biatlono pirmenybėse. Beje, vasaros biatlonas vyksta arba riedant riedslidėmis bei riedučiais, arba bėgant krosą.
„Iki rudens vyksta organizmo paruošimas žiemai. Nuo šio pasiruošimo priklauso tai, kaip tu atrodysi žiemą. Sezono metu startų turime nemažai – per 30. Sezonas trunka 4 mėnesius, todėl per vieną mėnesį tokiam varžybų periodui nepasiruoši. Vasarą sportuojame tiek su riedučiais, tiek bėgdami, tiek važinėdami dviračiais, būna ir jėgos treniruotės. Pasiruošimo spektras yra gana platus. Žiemą jau turime tik startuoti ir uždėti paskutinius štrichus“, – kalbėjo V. Strolia.
Pasak jo, vasaros pabaigoje vyksiančios varžybos yra tarsi savęs pasitikrinimas.
„Vasaros varžybos mums nėra itin svarbios ir specialiai joms nesiruošime. Visas darbas vis tiek vyksta galvojant apie žiemą“, – teigė V. Strolia.
Varžybos ar treniruotės riedslidėmis arba riedučiais savo savybėmis yra arčiausiai įprasto biatlono slidėmis ant sniego.
„Mažų niuansų ir skirtumų tikrai yra. Tiek riedslidėmis, tiek riedučiais visada judama vienodu paviršiumi, asfaltas yra lygus. Dėl to nereikia taikytis prie paviršiaus. Ant sniego sąlygos būna kitokios – ten paviršius būna ne toks lygus, danga kartais būna kaip ledas, kartais kaip košė. Niuansų nemažai, bet bendrai pasiruošimas yra panašus“, – aiškino V. Strolia.
Taip pat slidinėjant reikia ir daugiau vidinių raumenų įsijungimo. Tuo tarpu kalbant apie šaudymą, tai viskas tiek vasarą, tiek žiemą yra praktiškai identiška.
„Didesnis niuansas nebent tas, kad žiemą dažniausiai būna šalta ir rankos šąla. Šis aspektas, bent man jau asmeniškai, duoda nemažą efektą. Visa kita – stovėsena, gulėjimas yra labai panašūs tiek vasarą, tiek žiemą“, – teigė biatlonininkas.
Po truputį biatlono infrastruktūra gerinama ir Lietuvoje. Pasak V. Strolios, šiuo metu yra Ignalinoje įrengta gera trasa, bet pilnavertiškoms treniruotėms reikia daugiau pakilimų.
„Sąlygos Lietuvoje yra, bet visada norisi geresnių. Norėtųsi, kad riedučių trasų reljefas būtų kiek geresnis. Dėl to mes vykstame į kitas pasirengimo bazes užsienyje. Ieškome tokių trasų, primenančių tas, kurios būna pasaulio taurės etapuose. Taip pat mums pasiruošimo metu reikia aukštikalnių, kurių paprasčiausiai Lietuvoje nėra. Bet kokiu atveju, bent kažkiek stovyklų galima jau surengti ir Lietuvoje“, – sakė V. Strolia.
Kasmet Norvegijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse vyksta įvairūs vasaros biatlono festivaliai. Taip pat yra rengiamas pasaulio vasaros biatlono čempionatas. Neretai juose galima išvysti ir tituluotus pasaulio biatlonininkus. Visgi V. Strolia nemano, kad vasaros biatlonas gali tapti prestižiniu sportu.
„Dviprasmiškas momentas. Iš vienos pusės smagu sudalyvauti varžybose, nes ta rutina pasirengimo metu vargina. Varžybos įneša naujų vėjų, emocijų. Bet vasarą pilnavertiškai ruoštis būtent kažkokioms varžyboms yra gan sudėtinga. Mes stengiamės ruoštis žiemos sezonui ir norėtųsi, kad nebūtų dviejų formos pikų. Dėl to paprasčiau būtų jei vasarą visas pasiruošimas būtų dėl žiemos sezono. Kiekvienas sportininkas, kiekviena šalis gali spręsti skirtingai, bet aš nemanau, kad vasaros varžybos turi būti sureikšmintos“, – teigė sportininkas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus