Biatlonininkas Tomas Kaukėnas - tryliktas

Biatlonininkas Tomas Kaukėnas, vakar užėmęs 17-tą vietą biatlono sprinte, šiandien nudžiugino pagerintu nepriklausomos Lietuvos rekordu – 12,5 km biatlono persekiojimo lenktynėse lietuvis finišavo 13-tas.

Skaičius trylika dažnai vadinamas nelaimingu ar velnio tuzinu, tačiau Tomui Kaukėnui ir visam Lietuvos biatlonui jis dabar yra laimingiausias.

Tryliktoji vieta, kurią pirmadienį Pjongčango olimpinių žaidynių 12,5 km persekiojimo lenktynėse užėmė, yra aukščiausia olimpinė pozicija nepriklausomos Lietuvos biatlono istorijoje.

Istorinis buvo ir vakar 10 km sprinte T.Kaukėno pasiektas rezultatas – 17-oji vieta.

„Visas emocijas patyriau vakar. O šiandien buvau visiškai ramus ir mėgavausi varžybomis. Vakar buvo labai daug džiaugsmo. Todėl, nors vieta šiandien ir aukštesnė, tokios didelės euforijos nėra“, – prisipažino per keturias pozicijas persekiojimo lenktynėse palypėjęs 27 metų biatlonininkas. Jis ne vieną kilometrą buvo tarp dešimties greičiausiųjų, bet du netaiklūs šūviai ir nuovargis neleido išsilaikyti dešimtuke.

Sėkmingas pasirodymas pirmose dvejose rungtyse jau beveik užtikrino lietuviui galimybę startuoti 15 km bendro starto lenktynėse, kuriose dalyvaus 30 stipriausių planetos biatlonininkų.

Net per šešias pozicijas – iš 49-osios į 43-iąją – persekiojimo lenktynėse pakilo ir dar vienas Lietuvos olimpietis 25 metų Vytautas Strolia.

Olimpinio čempiono auksą iškovojo sprinte tik aštuntąją vietą užėmęs pastarųjų metų biatlono karalius prancūzas Martinas Fourcade‘as. Vos sykį prašovęs atletas šiandien distanciją įveikė per 32 min. 51,7 sek. Sidabrą iškovojo taip pat vieną baudos ratą sukęs švedas Sebastianas Samuelssonas (atsiliko 12 sek.), bronzą – irgi sykį nepataikęs vokietis Benediktas Dollis (atsiliko 15,1 sek.).

Du kartus stovėdamas prašovęs T.Kaukėnas čempionui pralaimėjo 1 min. 40,1 sek. V.Strolios ranka sudrebėjo net keturis kartus, tačiau tai nesutrukdė pagerinti pozicijos. Jis nuo lyderio atsiliko 4 min. 55,6 sek.
Sprinto lenktynių čempionas Arndas Peifferis liko aštuntas (atsiliko 1 min. 14,1 sek.; 3 baudos ratai).

T.Kaukėnas ir V.Strolia dar varžysis ir 20 km individualiose lenktynėse. Be to, kartu su Diana Rasimovičiūte ir Natalija Kočergina Lietuvos rinktinė kovos mišrioje estafetėje.

Tomai, kaip klostėsi persekiojimo lenktynės?

Pasisekė, kad iš starto išvažiavau su kitais sportininkais, šliuožiau už jų nugaros, ilsėjausi. Nes buvo vėjuota ir vienam prieš vėją būtų sunku važiuoti. Du ratus pravažiavau su Emiliu Hegle Svendsenu, trečiame turėjau šliuožti vienas, prieš vėją, tai buvo šiek tiek sunkiau. Ketvirtame rate vėl neblogai su kažkuo pasisekė pravažiuoti, o pabaigoje jau neužteko jėgų, galėjau aplenkti ir latvį Andrejų Rastorgujevą, bet nepavyko.

Mano taktika buvo prieš šaudymą važiuoti lėčiau, kad nenuvargčiau ir gerai šaudyčiau. Ir man pavyko, šaudymas buvo tikrai neblogas tokiomis oro sąlygomis.

Sau kartojau, kad viską lems šaudymas, todėl visą dėmesį jam ir skyriau. Šaudykloje tiesiog mėgavausi kiekvienu šūviu ir tikrai buvo labai geras jausmas stebėti, kaip užsiverčia taikiniai.

Sakote, kad važiavote pakankamai ramiai. O išties koks pulsas buvo šaudant?

Šiandien pakankamai retas, nes atvažiavimas į šaudyklą yra nuo kalno, pailsėdavau. Prieš pat šaudyklą žvilgtelėdavau – mano pulsas būdavo apie 172 dūžiai per minutę, šaudant – apie 165. Tai geras pulsas.

Aukščiausias pulsas trasoje būna apie 192, o varžybų vidurkis – apie 188. Šiandien vidurkis buvo 182 dūžiai per minutę, aukščiausias – 191.

Ar tokiu proveržiu olimpinėse žaidynėse išjudinsite biatloną Lietuvoje?

Tryliktoji vieta nėra labai įspūdingas rezultatas, reikia būti pirmame trejete, jei norime užvesti Lietuvą ir kažką įkvėptume rinktis žiemos sportą. Tryliktoji vieta – gera, bet ne visiems ji bus svarbi. Sporto žmonėms, kurie supranta esmę, tai yra didelis rezultatas. O kitiems, pavyzdžiui politikams, tai nėra kažkas įspūdinga.

Po sprinto lenktynių pasakei daug gražių žodžių mamai. O šiandien gal irgi turi kam dedikuoti rezultatą?

Labai noriu padėkoti savo psichologui Andriui Liachovičiui. Jis pastaruoju metu padarė didžiausią įtaką mano rezultatams, labai daug dirbo su manimi, parašė man vakar laišką. Nespėjau tik atsakyti. Tai yra žmogus, kurio darbo rezultatą šiandien jaučiu, esu stiprus, pasitikintis savimi ir žinau, ką darau. Daug rečiau nei anksčiau klystu.

Koks svarbiausias dalykas, persivertęs galvoje dirbant su psichologu?

Svarbiausias dalykas, kurį man jis įdiegė – kreipti dėmesį į patį procesą, o ne rezultatą. Jei galvočiau, kad šiandien užsikabinsiu medalį, tai tikriausiai būčiau kritęs žemyn. O aš galvojau, kaip gerai atlikti šūvį, kaip gerai atsispirti lazdomis, kaip įveikti kalno viršūnę, kaip nusileisti žemyn. Ir rezultatas pats atėjo.

Ar jau aišku, kad dalyvausite bendro starto lenktynėse, kuriose varžysis 30 stipriausių biatlonininkų?

Manau, taip. Jei individualiose lenktynėse nepridarysiu kokių klaidų.

Man tik vieną kartą yra tekę dalyvauti bendro starto lenktynėse – 2013 metais pasaulio čempionate. Praktika liūdnoka – slidės labai neslydo, buvau 28 ar 29. Bet rungtis įdomi, visi iš pradžių važiuoja ramiai, visą dėmesį skiria šaudymui ir tik pabaigoje aiškinasi, kas stipriausias.

Ar buvo galima tikėtis, kad čempionu taps Martinas Fourcade‘as?

Taip. Šiandien autobuse mačiau, kaip jis atrodo. Tai ir su Vytautu kalbėjome, kad šiandien Fourcade‘as tikrai laimės medalį. Vakar jis buvo perdegęs, o šiandien atsikėlė ir buvo visiškai ramus. Visai kaip aš. Ir jam pavyko.

Dabar keliausite ilsėtis, ar dar paslidinėsite, kad nesustingtų raumenys?

Jau neslidinėsiu. Važiuosiu į kaimelį ir eisiu į sporto salę – ten yra dviračiai, bėgtakiai.

* * *

Kaip vakar ir prognozavote, pavyko pagerinti rezultatą. Tad tikriausiai esi patenkintas?, – paklausėme V.Strolios.

Labiau džiaugiuosi ne savo, o Tomo pasirodymu. Žinoma, gerai, kad pavyko pakilti, bet gaila dėl tų netaiklių šūvių. Bet galima pasidžiaugti, nes pavyko pakilti, nors savijauta ir nebuvo pati geriausia.

Kokią taktiką buvote pasirinkęs šioms lenktynėms?

Tiesiog važiuoti savo tempu, o ne kabintis už kažko, nežiūrėti, nesiblaškyti. Daryti ką reikia ir kuo mažiau klysti.

Kuri iš likusių rungčių bus svarbesnė – individualios 20 km lenktynės ar mišri estafetė?

Abi svarbios. Reikia ir ten, ir ten gerai sustartuoti. Norisi padaryti viską kuo geriau ir būti kuo aukščiau.

Iš arti matote, kaip Tomas Kaukėnas treniruojasi, ruošiasi varžyboms. Ir vakar prisipažinote, jog jus nustebino toks jo pasirodymas. Gal randate atsakymų, ką jis pastaruoju metu padarė, kad olimpiadoje pasiekė tokius rezultatus?

Kažko išskirti negaliu. Bet galima padėkoti Tomui, kad ir aš esu čia. Nes labai daug iš jo išmokau ir jo dėka subrendau kaip sportininkas. Jis man labai padeda. Mūsų treniravimo metodikos yra skirtingos, bet jis man labai padeda psichologiškai.

Nuo ryto buvo prognozuojami labai stiprūs vėjai. Kokios išties buvo sąlygos trasoje?

Sąlygos buvo tikrai neblogos. Nežinau, gal man pasisekė, kad nebuvo labai didelių gūsių. Gal tik trečiame šaudyme, bet luktelėjau šiek tiek ir viskas buvo gerai. Tik stovint pirmas nepataikymas buvo dėl vėjo. Stipriai užpūtė tuo metu.