Kasmet Lietuvoje populiarėja bėgimo kultūra, o kartu su šia judėjimo forma žengia ir technologijos. Jau įprasta matyti bėgančius žmones su išmaniąja apyranke, laikrodžiu ar ant rankos pritvirtintu telefonu. Šios technologijos gali padėti sekti nemažai parametrų, o kai kuriais atvejais – net atstoti trenerį.
Bene populiariausios ir visame pasaulyje pripažintos bėgimo programėlės yra „Runkeeper“, „Endomondo“, „Strava“ ir „Runtastic“. Jos suteikia bazinius dalykus apie treniruotes – pasiektą greitį ir bėgimo tempą. Taip pat – įžvalgas apie progresą, treniruočių planus, orų prognozes. Šiose ir kitose programėlėse yra galimybė bendrauti su artimaisiais ar draugais bei dalintis savo pasiekimais socialiniuose tinkluose.
Taip pat kai kurios bėgimo programėlės turi integruotą muzikos grotuvą, skelbia geriausių sportininkų sąrašą, siūlo mitybos planą ir kt. Daugumą programėlių galima susieti su išmaniaisiais laikrodžiais ir apyrankėmis, kurios gali išmatuoti ir daugiau parametrų. Kaip teigia „NEKO Runners“ treneris ir tinklaraštininkas Dalius Pavliukovičius, dabar technologijos yra smarkiai pažengusios į priekį ir su nauja įranga galima sužinoti labai daug dalykų.
„Jeigu seniau bėgikai naudojo laikrodį kaip chronometrą ar pulsometrą, tai dabar, pavyzdžiui, manasis „Garmin“, savyje turi žemėlapius, juo galima atsiskaityti už pirkinius ir pan. Bėgant svarbiausias parametras yra pulso dažnis. Be jo bėgantis žmogus gali matyti bėgimo greitį, nubėgtą atstumą, kiek laiko yra bėgama ir pan. Jeigu šių bazinių parametrų yra mažoka, galima įsijungti kompasą, bėgti pagal iš anksto suplanuotą ir žemėlapyje rodomą maršrutą ar stebėti sudegintų kalorijų skaičių. Parametrų yra daug, todėl kiekvienas pagal savo poreikius gali susidėlioti tai, kas jam svarbu ir aktualu“, – kalbėjo D. Pavliukovičius.
Tačiau norint, kad skaičiais būtų galima pasitikėti, reikia investuoti į kokybišką įrangą, mat pigi kiniška produkcija iš pažiūros gali atrodyti panaši savo parametrais, bet įvairūs matavimai gali būti toli nuo realybės.
„Sportui reikia sportui pritaikyto pulsometro. Pramogoms tinka visa kita. Žaisliukai iš Kinijos kažką rodo, bet tai dažniausiai neatitinka realybės. Negaliu atsakyti už visus modelius, bet mano patirtis sako, kad „Garmin“, „Polar“ ir kiti garsesni vardai yra tiesiog kitame lygyje“, – sakė bėgimo treneris.
Pulso dažnis yra labai individualus dalykas ir jis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, lyties ir daugybės kitų niuansų.
„Atsakyti koks pulso dažnis yra didelis ar žemas, sudėtinga, nes tai – individualu. Amžius, treniruotumas, oro sąlygos, miego kokybė turi įtakos pulso dažniui. Kalbant paprastai, kuo didesnis darbas, tuo mums daugiau reikia energijos jį atlikti, tuo daugiau mums jos reikia pagaminti, reikia vis daugiau deguonies ir tuo didesnis pulso dažnis. Jeigu aktualu yra deginti riebalus ar kardio treniruotė, kuri bėgikams yra svarbi, tuomet pulsas turi būti žemas. Labai dažnu atveju pulsas nesiekia ir 140, bet tai labai individualu ir reikėtų bendrauti su treneriu. Lavinant ištvermę, pulso dažnis būna didesnis, tarkime apie 160. Na o norint siekti didesnio greičio, pulso dažnis gali pasiekti ir 200. Tai priklauso nuo minėtų dalykų – amžiaus, treniruotumo ir t.t.“, – aiškino D. Pavliukovičius.
Taigi, bėgimo programėlėse esantys parametrai gali būti išnaudojami kiekvienam pagal poreikius. Kadangi žmonės skirtingi, bėgimo tikslai taip pat dažnai smarkiai skiriasi, tai visi savarankiškai išsirenka, ką nori matyti ir sekti. Iš skaičių nevertėtų daryti išvados apie savo savijautą, nes ne visi matavimai gali būti tikslūs, o ir žmogaus fizinis pasiruošimas dažnai kinta.
Verta pridurti, kad kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo, mitybos įpročių bei kitų veiksnių, labai svarbu žinoti savo pulsą. Ši informacija gali atskleisti labai daug apie tikrąją sveikatos būklę.
„Jeigu sportuojant savijauta prasta, tuomet reikėtų pagalvoti apie medikų konsultaciją. Jeigu bėgimo metu jūsų pulsas aukštas, tai nereiškia, kad kažkas blogai. Galbūt tai tiesiog treniruotumo trūkumas. Nors gali būti visko. Kiekvienas žmogus turėtų sekti savo individualius duomenis ir mąstyti apie savijautą. Skaičiai lieka skaičiais“, – pridūrė D. Pavliukovičius.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: iš asmeninio Daliaus Pavliukovičiaus archyvo