Dalintis „Be kliūčių“

Be kliūčių

Jei kada nors labai skubėdami turėjote kelis žingsnius žengti į šoną, nes kelyje pasitaikė suolelis ar kita kliūtis, o jus aplenkęs vaikinas ją tiesiog peršoko, – nesigraužkite. Tikėtina, kad jis užsiima parkūru ir turi įgūdžių, galinčių dar labiau nustebinti.

Tam tikrose Vilniaus vietose pakėlę akis į viršų galite išvysti stogais bėgiojančius jaunuolius. Jų tikslas – iš taško A pasiekti tašką B ne aplenkiant kliūtis, o jas įveikiant vien savo kūno galimybėmis.

Šiame sporte galima rasti gimnastikos, kovos menų, laipiojimo, lengvosios atletikos technikos. Jo pradžia laikomas devintasis praėjusio amžiaus dešimtmetis, o pradininku – prancūzų aktorius ir choreografas Davidas Belle.

Lietuvoje parkūras atsirado prieš maždaug 15 metų. Jį kultivuoti pradėjo Tomas Gudėnas. Įkvėpimo jis tuomet sėmėsi iš televizijos, dokumentinių filmų, interneto.

„Dauguma dabartinių trenerių mokėsi iš interneto arba vyko į šalis, kuriose parkūras populiaresnis. Dabar jie gali visa ta sukaupta patirtimi pasidalyti su jaunimu, o jiems nebereikia laužytis kojų, kad išmoktų tam tikrų triukų. Vyresni kolegos dalijasi žiniomis. Apskritai parkūras tampa vis labiau matomas. Ir tampa sportu, o ne hobiu. Žinomi užsienio atletai turi rėmėjų, atsiranda renginių ir varžybų“, – pasakojo Vilniaus „Mamgrow“ komandos atstovas Mantas Greičius.

Kaip šeima

Lietuvoje parkūru aktyviai užsiima keli šimtai įvairiausių profesijų atstovų – nuo programuotojų iki inžinierių. Štai M. Greičius dirba logistikos srityje. 24 metų vyras šių triukų mokytis pradėjo prieš dešimtmetį, o pastaruosius trejus metus žinias perduoda kitiems.

„Lietuvoje mūsų bendruomenė nėra didelė, bet labai artima. Esame kaip šeima. Jei kuris nors atlieka sudėtingą triuką, visi džiaugiasi ir labai palaiko, o jei įvyksta trauma, visi labai rūpinasi. Žinai, kad niekada nebūsi paliktas vienas“, – sakė jis.

Kadangi Lietuvoje šis sportas dar laikomas egzotika, jo entuziastams stinga specialių salių, kuriose galėtų treniruotis, todėl dažnai žiemą jie sportuoja imtynių centruose arba kitose vietose, kur yra tatamis. Pavyzdžiui, „Mamgrow“ komanda pastaruosius keletą metų žiemas leidžia tarptautiniame gimnastikos centre Vilniuje.

„Žiemą dirbame su fiziniu pasirengimu, tobuliname triukus, o vasarą visa tai perkeliame į lauką. Tuomet ir vyksta didžiausias progresas, rengiame daugiau treniruočių. Tačiau tuomet jos būna pačios nesaugiausios, nes viskas vyksta ant kieto paviršiaus, asfalto“, – paaiškino M.Greičius.

Parkūro entuziastai neišvengia traumų. Dažniausiai pasitaikančios – čiurnos ir kelių. Po netaisyklingų nusileidimų dažnai skauda sąnarius.

Neišvengia traumų

Internete vis pasirodo vaizdo įrašų, kuriuose nutrūktgalviai, regis, neturintys jokio baimės jausmo, laipioja dangoraižių stogų atbrailomis ar darydami salto iš ketvirto aukšto šoka į pusnį.

„Dabar tai labai populiaru. Kuo aukštesnis pastatas, tuo labiau visi nori lipti. Mes tikrai neskatiname to daryti. Čia joks ne įgūdis, tai labai impulsyvu. Mūsų sportininkai lipa ant žemesnių pastatų stogų, kur galima peršokti ar perlipti nuo vieno ant kito. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio stogų labirintais galima nuo Katedros iki Seimo nueiti. Ir niekas nepastebėtų. Žinoma, to nedarome, nes tai pats centras.

Tačiau yra ir kitų vietų. Ir nebūtinai ant stogų, galima treniruotis šalia pastatų, kur yra kliūčių“, – prasitarė M.Greičius.

Amžius – ne riba

Tose šalyse, kuriose parkūras stipriau išplėtotas, tam tikrose vietose esama specialių ženklų, draudžiančių tuo užsiimti, nes nesaugu.

„Pas mus jų, žinoma, dar nėra. Prieš penkerius ar dešimt metų, jei žmonės pamatydavo kažką ant stogo, labai neigiamai sureaguodavo ir grasindavo policija. Tačiau jau kurį laiką labai palankiai žiūri, matyt, žino, kad tai toks sportas, ir labiau mumis pasitiki. Pastaruoju metu jokių konfliktų nebūna“, – patikino M.Greičius.

O jei kada užsižiopsosite į jų atliekamus triukus, nenustebkite, jei parkūro meistrai pakvies prisidėti. Ir nesvarbu, ar jums penkiolika, ar 35-eri ir nieko neišmanote apie akrobatiką ar gimnastiką.

„Pradėti galima bet kada, nes čia nėra varžybinis sportas. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad neturint jokio fizinio pasirengimo bus sunkiau, tačiau pabandyti tikrai galima“, – paskatino „Mamgrow“ atstovas. 

Tradicijos

Kiekviena parkūro tradicijas turinti šalis pasižymi sava stilistika. Pavyzdžiui, didžiausi nutrūktgalviai yra rusai. Jei matote ant dangoraižio užsikabarojusį jaunuolį, galite būti tikri, kad jis iš Rusijos. Anglai laksto stogais taip greitai ir staigiai, kad gali priminti nindzes. O štai ispanai juda taip švariai, lyg vanduo srūtų aplink kliūtį.

„Mamgrow“ komanda

 

Tekstas: Lina Motužytė
Nuotraukos: „Mamgrow“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Susiję straipsniai

Sekantis straipsnis:

J. Verseckaitė: stengiuosi nedaryti to, kas man nepatinka

Važiuokite žemyn, kad matyti sekantį straipsnį