BADMINTONO ENTUZIASTAS

Ne vienas žmogus, pirmąkart pamatęs badmintono varžybas, nustemba, kad badmintonas nėra atpalaiduojantis „musės“ pamušinėjimas kur nors sodyboje ar paplūdimyje, bet itin azartiškas ir greitas sportas. Apie šį sparčiai Lietuvoje populiarėjantį sportą kalbame su tikru badmintono entuziastu ir ilgamečiu Lietuvos badmintono federacijos generaliniu sekretoriumi Mariumi Šlaustu.

Trumpai papasakok apie save. Kokios esamos ir buvusios su badmintonu susijusios pareigos?

Esu klubo „Badminton Virus” vienas iš įkūrėjų ir vadovas. Aikštelėje — vienintelis Lietuvoje „Badminton World Federation” sertifikuotas pirmo lygio treneris. Taip pat — užsidegęs žaidėjas. Nuo 2010-ųjų iki 2015-ųjų buvau Lietuvos badmintono federacijos generaliniu sekretoriumi.

Nardau badmintone ir džiaugiuosi: organizuoju turnyrus pažengusiems („Blitz dvejetų turnyras”, „Vienetų turnyras”, komandinis „Patriotų” turnyras) ir pradedantiesiems, kartu su kolega Mantvydu Lasinsku („Badmintono startuoliai”). Padedu kitiems badmintono ir sporto renginių organizatoriams („Vilniaus plunksna”, „Sekmadienis – sporto diena”).

2014-aisiais surengiau pirmą kartą Vilniuje vykusio pasaulinio reitingo klasifikacijos turnyrą „Yonex Lithuanian International 2014”.

Esu badmintono mokykloms „Shuttle Time” programos šalies koordinatorius, vedu seminarus fizinio lavinimo mokytojams. Teko dalyvauti tarptautiniuose badmintono teisėjų kursuose ir teisėjauti tarptautiniuose turnyruose.

Sukūriau ir tobulinu keletą internetinių badmintono sprendimų.

Vadovaujuosi viso gyvenimo mokymosi filosofija, stengiuosi tobulėti badmintone studijuodamas, keldamas kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienyje.

Kokie keliai atvedė į badmintoną?

Vaikystėje mėgau mušinėtis kieme su tėčiu. Būdavo vis negana. Suaugęs lošiau krepšinį, žaidžiau futbolą, nardžiau, slidinėjau. O tada netikėtai bičiulis pasiūlė pažaisti badmintoną salėje, tikroje aikštelėje su tinklu. Ir vaikystės pomėgis buvo pažadintas. Nuo tos dienos, badmintonas kaip verpetas traukia tik gilyn ir gilyn, nė vienas sportas neužkabino taip plačiai – nuo sporto teorijos, studijų ir kvalifikacijos kėlimo iki rūpinimosi badmintono politika.

Kokia Lietuvos badmintono istorija? Kokia šio sporto būklė dabar?

2012-aisiais metais Kaune vyko 50-asis asmeninis Lietuvos badmintono čempionatas, tad ši sporto šaka Lietuvoje jau peržengė garbų pusšimčio metų amžių. Šiuo metu aktyvi esminė badmintono ekosistemos dalis — klubai, jų Lietuvoje yra per 20. Badmintoną žaisti jungiasi vis daugiau moterų ir merginų.

Kiekvienais metais yra surengiama vis daugiau turnyrų ir badmintoną populiarinančių renginių. Štai 2015 m. Lietuvoje buvo surengta daugiau nei 80 reitinginių turnyrų. Badmintono federacija naudoja internetinę realaus laiko žaidėjų reitingų skaičiavimo sistemą, pasaulio ir Lietuvos čempionatų tiesioges transliacijas galime rasti internete.

O jeigu norime Lietuvai pasaulyje laiminčių žaidėjų, turime sugalvoti, kaip baigę mokyklą sportininkai galėtų treniruotis toliau – kas juos finansuotų ir remtų. Kaip visuose sportuose, badmintone profesionalų kelią pasirinkusiems, tėvų paramos neužtenka.

Prieš kelerius metus ėmeisi aktyviai populiarinti šią sporto šaką: sporto gatvės dienos, įvairūs turnyrai ir pan. Ar po šios veiklos jaučiamas didesnis susidomėjimas badmintonu?

Badmintonas dabar yra madingas. Dažnai norintys žaisti badmintoną netelpa į esamas aikšteles. Būtų geras laikas galėti pasiūlyti daugiau tinkamos infrastruktūros – salių treniruotėms, daugiau įvairių laikų, daugiau kvalifikuotų trenerių. Lėtai, bet tvirtai judame ta kryptimi kalbėdami su Vilniaus miesto valdžia, žinau, kad vyksta ir kelios privačios infrastruktūros plėtros iniciatyvos.

Aš tvirtai tikiu, kad tai nėra trumpalaikis visuomenės susidomėjimas, kaip kartais būna. Badmintonas – atviras ir tinkamas sportas labai įvairių poreikių, amžiaus ar sportinių gebėjimų žmonėms, taigi – aktualus visada.

Garsiausias šių laikų Lietuvos badmintonininkas K. Navickas šiemet laimėjo Europos žaidynių bronzą. Ar šis pasiekimas, tavo manymu, susijęs su aktyvesne federacijos ir badmintono klubų veikla?

Kęstučio Navicko laimėjimas kol kas yra neabejotinai aukščiausias jo karjeros pasiekimas. Tokios pergalės pasiekiamos tik suvienijus visų suinteresuotųjų jėgas. Kęstutis yra talentingas ir sunkiai dirbantis sportininkas, išsikėlęs aiškius tikslus, apsibrėžęs prioritetus. Federacija jam padeda administruodama, organizuodama, finansuodama ir ieškodama rėmėjų. Rėmėjai, Kūno kultūros ir sporto departamentas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas skiria pasiruošimui reikalingas lėšas, treneris koordinuoja treniruočių procesą ir treniruočių partnerių paiešką. Na, o badmintono bendruomenė palaiko. Be nors vieno iš šių dalyvių, kelias į pergales būtų duobėtas.

Kaip priviliojate jaunimą į tokį, atrodytų, Lietuvoje ne itin populiarų sportą?

Badmintonas kenčia nuo stereotipo: „ai, koks čia sportas, tik lengvai pasimušinėji sodyboje, svarbu, kuo daugiau kartų atmušti plunksninuką”. Paradoksalu, tačiau tuo pat metu tai yra ir badmintono populiarinimo stiprybė.

Tereikia pamatyti aikštelėje žaidžiančius aukšto lygio žaidėjus, pajusti greitį, staigumą, gudrumą, kad skirtumas tarp „pasimušinėjimo“ ir realybės išsprogdintų ir įtrauktų. Raketės smūgio į kamuoliuką pokštelėjimas — kaip iš patrankos. Žaidėjų reakcija — neįtikėtinai greita, regis tokių smūgių atmušti neįmanoma. Fizinis krūvis — milžiniškas. Bet žaidžiančiųjų judėjimas plastiškas, juk dažnai reikia ne stipraus smūgio, o subtilaus ir lengvo atmušimo žaidžiant prie tinklo.

Tad, norėdamas sudominti badmintonu, kviečiu jo pažiūrėti aukšto lygio turnyre, arba internete:

https://www.youtube.com/watch?v=GHku52VACf0
https://www.youtube.com/watch?v=lxfB_SYOxLM
https://www.youtube.com/watch?v=MPp15BzqhBM

Veikia ir įprasti būdai — vedu seminarus kūno kultūros mokytojams apie badmintono teoriją, praktiką, taktiką, kad ir jie turėtų pakankamai žinių perduoti moksleiviams pamokų metu.

Badmintonas patrauklus, nes jį galima žaisti ir lengvai, tik savo malonumui, skiriant tiek jėgų, kiek norisi.

Badmintonas – nepaprastai greitas ir azartiškas sportas. Kokių, tavo manymu, savybių reiktų žmogui, norinčiam profesionaliai užsiimti šiuo sportu?

Stiprių kojų, greitų rankų ir ramių nervų. Kaip mėgsta sakyti ilgametis Lietuvos suaugusių rinktinės treneris Juozas Špelveris, tai sprintas maratono distancijoje. Žaidimas gali užsitęsti valandą ar pusantros. Žaidžiant nuovargis vis didėja, ir sunku išlaikyti reikiamą greitį. O plunksninukas skrenda taip pat greitai, kaip ir žaidimo pradžioje. Mūsų fiziologija tokia, kad treniruojant greitį, mažėja ištvermė, ir atvirkščiai. Svarbu suprasti, kokios yra stipriosios žaidėjo pusės, jas tobulinti, ir varžybų metu sugebėti primesti priešininkui sau palankią taktiką.

Jūsų klube „Badminton virus” laukiate visų norinčių, ar dirbate tik su vaikais?

Klube laukiame žmonių, kurie nori žaisti badmintoną tobulėdami, nes mes siūlome treniruotes ir dažnai rengiame turnyrus, kuriuose matyti rezultatai.

Manau, kad tobulėjimas badmintone padeda savigarbai – tampi greitesnis, taiklesnis, judresnis, o – svarbu – atidesnis, nes reikia ieškoti spragų kito žaidime. Mes čia pyktį ir smegenų nuovargį iš biuro paverčiame teigiama sportine energija. Teigiama, nes už keiksmus ir rakečių daužymą skiriame baudas! Taigi išlieti sielą gali nebent susikaupęs, techniškai staigiai smūgiuodamas, pavyzdžiui, iš aukštai ar suvystydamas priešininką apgaulingai švelniais plunksninuko atmušimais nuo tinklo.
Badmintonas puikiai tinka toms moterims ir merginoms, kurioms nepatinka kontaktinis sportas, bet norisi azarto.

Klube sportuoja ir šeimos. Tai geras būdas stiprinti bendrų interesų ratą, o reikalui esant, racionaliai pasiaiškinti santykius, ypatingai jeigu partneris – priešingoje tinklo pusėje.

Kokia, tavo nuomone, badmintono ateitis Lietuvoje? Ar kada nors sudarysime rimtą konkurenciją Azijos badmintonininkams?

Aš labiau rūpinčiausi dabartimi. Viešumo badmintonui užtenka, dabar reikia daugiau infrastruktūros tiems, kas nori žaisti badmintoną ir normaliai funkcionuojančios profesionalų ruošimo sistemos. Kad sportininkai galėtų gyveni oriai, treniruotis taip ir tiek, kad laimėtų. Mums geru pavyzdžiu galėtų būti Danija – ko gero vienintelė Europos šalis, kurios sportininkai labai rimtai konkuruoja su Azijos žaidėjais.

Klubo svetainė: www.badmintonvir.us

Tekstas: Sportland Magazine
Nuotraukos: badmintonimages.com