Badmintonininkė V. Fomkinaitė: „Ėjau į visas treniruotes, kiek leisdavo treneris“

Badmintonas Lietuvoje populiarėja ir žmonės vis dažniau renkasi ne pramoginį plunksnelės pamušinėjimą lauke, o sportinį badmintoną, kuomet vyksta dinamiškas žaidimas, siekiant permušti plunksnelę per tinklą.

Apie badmintono naudą kalba ne tik paprasti žmonės, bet ir specialistai. Žaidžiant badmintoną, juda visas kūnas, todėl tai puikus būdas greitai numesti svorį bei sustiprinti raumenis. Ši sporto šaka ypač padeda sustiprinti viršutinę kūno dalį, kojas, lavinama koordinacija, didinamas šoklumas, stiprinami nugaros bei pilvo raumenys.

Geriausia Lietuvos badmintonininkė Vytautė Fomkinaitė badmintono raketę pirmą sykį paėmė tiesiog norėdama pamušinėti plunksnelę su artimaisiais ar draugais. Vis tik labai greitai ėmė ryškėti jos talentas, todėl teko persiorientuoti į profesionalų sportą. Apie meilę badmintonui, jo ypatybes ir sunkumus sportininkė papasakojo „Sportlandmagazine.lt“.

Kaip atsidūrei badmintone? Kuo tave patraukė šis sportas?

Badmintone atsidūriau, nes labai mėgdavau plunksnelę mušinėti lauke ir neblogai pataikydavau. Vėliau tėtis pasakė, kad tai olimpinė sporto šaka ir vyksta treniruotės, todėl nusprendžiau pabandyti. Kai atėjome susipažinti su treneriu, tuo metu vyko treniruotė ir man iškart įspūdį padarė didelė salė, tas smūgio garsas ir kokius stiprius, įvairius smūgius atlieka sportininkai. Norėjau ir aš taip išmokti. Apskritai buvau aktyvus, sportiškas vaikas, lankiau įvairius šokius, nemažai laiko plaukimą, kuris irgi gerai sekėsi.

Kada supratai, kad nori žaisti profesionaliai, dalyvauti turnyruose?

Niekada negalvojau, kad noriu sportuoti profesionaliai, viskas įvyko labai natūraliai. Nuo pirmos treniruotės tarsi jaučiau atsakomybę prieš šeimą, prieš save, kad turiu sportuoti, net nesvarsčiau kito varianto. Ėjau į visas treniruotes ir papildomai, kiek leisdavo treneris. Gal po mėnesio lankymo važiavau į pirmas varžybas ir nuo pradžių gerai sekėsi, pradėjau po truputi laiminėti prieš ilgiau lankančias žaidėjas ir kopti į lyderių gretas. Labai motyvavo užsienyje vykstantys turnyrai, norėjau juose dalyvauti, labai stengdavausi per treniruotes. Vis kas nors pagirdavo, kad gerai žaidžiu, didėjo motyvacija sportuoti ir pati jaučiau, kad esu ten, kur reikia.

Kokiu savybių reikia šiam sportui? Ką sunkiausia išugdyti?

Šiam sportui reikalingas ypatingai geras fizinis pasirengimas. Pagrindinės savybės, manau, būtų ištvermė, galingumas ir vikrumas. Bet net man, treniravimo sistemų magistrantei, sunku apibrėžti ką sunkiausia išugdyti. Sunku išugdyti viską – tiek fizinį pasirengimą, tiek techninį, tiek psichologinį, nes viskame turi būti geriausias ir perlipti visas savo ribas. Treniruotis maksimaliais krūviais ir visiškai savęs negailėti. Mūsų sezonas trunka visus metus, mes beveik negauname poilsio, sudėtinga varijuoti krūviais ir pasiruošti varžyboms, todėl dažnai turime žaisti nuovargio fone.

Ar turi mėgstamiausią, labiausiai patinkantį žaidėją?

Šiuo metu neturiu mėgstamiausio sportininko, labiau domiuosi ne vienu sportininku, o apskritai bendru badmintono lygiu. Dirbu Kęstučio Navicko badmintono akademijoje, todėl turiu labai gerą galimybę tobulėti ir mokytis iš geriausių. Labai dažnai trenerių komandoje diskutuojame apie treniravimą, apie žaidėjus, kaip jie pasiekia savo lygį, kaip treniruojasi.

Kokių sąlygų reikia badmintonui?

Badmintonui reikalingos, manau, gan lepios sąlygos. Pirmiausia, tai gan didelė uždara patalpa su aukštomis lubomis, geros neslystančios grindys ir kokybiškas apšvietimas, kad nežibintų į akis. Labai svarbūs ir partneriai, su kuriais treniruojasi, kad jie būtų panašaus lygio ar stipresni. Jie turi sukurti treniruotėse didelį greitį ir stiprius kokybiškus smūgius, kad dirbantysis jaustų spaudimą, turėtų gerą sparingą.

Badmintone yra žaidžiami vienetai, dvejetai, mišrūs dvejetai. Kuo skiriasi žaidimas skirtingose rungtyse?

Pagrindinis skirtumas tarp vienetų ir dvejetų – tai atsakomybė. Kai žaidi vienas, viskas priklauso nuo tavęs, pats turi susikurti situacijas, jas įgyvendinti, o žaidžiant dvejetais ne visada gali nuspėti partnerio veiksmus, turi juo labai pasitikėti, jausti žaidimą, susižaisti, vienas kitam pagelbėti. Bet abiem atvejais judėjimas aikštelėje yra labai intensyvus. Ar žaidi vienas, ar dviese, visada turi būti aktyvus, pasiruošęs kitam smūgiui. Vyrų ir moterų žaidimas irgi skirtingas, vyrų žaidimas vyksta intensyviau, greičiau, jie atlieka stipresnius smūgius, daugiau puolimo ir plokščio žaidimo, merginos labiau stengiasi žaisti plačiai aikštelėje, neturi tiek jėgos, bet, žinoma, yra visokių žaidėjų. Kiekvienas pasirenka jam priimtinesnį žaidimo stilių, išnaudoja stipriąsias savo puses, todėl būtų sunku pasakyti, kad turi būti taip ar kitaip.

Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: badminton.lt