Iš Utenos kilęs Lietuvos rankinio rinktinės narys Karolis Antanavičius sportu susidomėjo mokykloje. Nors pirmiausiai į rankas paėmė krepšinio kamuolį, sulaukęs pasiūlymo išmėginti rankinį, jis šia galimybe pasinaudojo. O dabar jis rungtyniauja vienoje stipriausių Austrijos komandų bei yra tvirtas pagrindinės Lietuvos rinktinės narys.
„Trečioje klasėje į mokyklą atėjo trenerė Džuljeta Černiauskaitė ir pasiūlė pamėginti rankinį. Nors tuo metu lankiau ir krepšinį, tik paėmęs rankinio kamuolį iškart supratau, ko noriu labiau. Rankinyje patiko kontaktas, dinamika. Žaidimas nėra sudėtingas, bet kainuojantis labai daug energijos ir užsispyrimo, nes traumų ir skausmo tikrai daug“, – pasakojo K. Antanavičius.
Karjerą pradėjęs Utenoje, sportininkas vėliau atvyko į Vilnių bei keletą sezonų praleido sostinės „VHC-Šviesos“ gretose. Sėkmingu žaidimu perspektyvus rankininkas atkreipė ir užsienio komandų dėmesį. 2021 metais jis pakėlė sparnus į Austriją, kur šiuo metu baigia antrą sezoną Hardo „Alpla“ komandoje.
„Visada svajojau išvažiuoti kažkur į užsienį ir išbandyti save. Taip atsitiko, kad po studijų universitete gavau pasiūlymą iš Austrijos čempionų prisijungti prie jų. Ilgai nemąstęs priėmiau sprendimą, kurio tikrai nesigailiu. Šalis yra labai graži, žmonės mandagūs, jiems įdomus rankinis, o sąlygos taip pat geros, – sakė K. Antanavičius. – Kiekviena komanda gali turėti po 5 legionierius, kurie yra tikrai pajėgūs, o ir vietiniai žaidėjai tikrai supranta kaip žaisti. Be to, beveik visi yra profesionalai, tad lygis gana aukštas.“
Lietuvos rankininkas su savo klubu šiemet iškovojo pirmąjį titulą. Hardo ekipa po penkerių metų pertraukos laimėjo Austrijos taurę. Pasak K. Antanavičiaus, dabar liko kitas žingsnis – Austrijos čempionatas. Pernai jame triumfuoti nepavyko, todėl šiemet lietuvis su komandos draugais sieks sezoną užbaigti aukščiausia nata.
Praėjusiais metais K. Antanavičius iškart tapo vienu svarbiausių Austrijos komandos žaidėjų. Šiemet jo statistikos rodikliai kiek suprastėjo, bet tam yra objektyvi priežastis.
„Mano asmeninis pasirodymas komandoje dabar šiek tiek silpnesnis nei pirmaisiais metais, kuomet buvau lyderis. Viską sumaišė ir trauma, dėl kurios turėjau praleisti keturis mėnesius. Dabar esu sveikas ir vėl bandau sugrįžti į ritmą bei kuo labiau padėti savo komandai“, – mintimis dalinosi lietuvis.
Hardo miestas yra įsikūręs šalia gražaus ežero bei jungia tris šalis – Vokietiją, Austriją ir Šveicariją. Nenuostabu, kad čia pasigrožėti tikrai yra kuo ir laisvalaikiai čia neprailgsta.
„Už kelių šimtų metrų nuo namų yra labai gražus vaizdas, kuriuo vasarą galima pasimėgauti. Taip pat netoliese yra kalnai, kuriuose labai gražu. Dėl to beveik kiekvieną laisvą savaitgalį sėdame ir kažkur važiuojame bei tyrinėjame. Gyvename tikrai labai gražioje vietoje, pilnoje įvairių gamtos malonumų“, – džiaugėsi K. Antanavičius.
K. Antanavičius Austrijoje turėtų likti dar mažiausiai metus, mat tiek galioja jo dabartinis kontraktas. Apie tolimesnę ateitį jis dar negalvoja, bet neslepia ambicijų išmėginti jėgas ir dar stipresniame čempionate.
„Norisi pakilti aukščiau ir išbandyti save, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Laikas parodys kaip bus. Čia taip pat negaliu niekuo skųstis. Su klubu dalyvaujame antrajame pagal pajėgumą Europos klubiniame turnyre – Europos taurėje, kurioje gaunama tikrai gera patirtis. Laikas parodys kaip klostysis karjera ateityje“, – kalbėjo Lietuvos rankininkas.
Tuo tarpu Lietuvos rankinio rinktinė ką tik pasibaigusioje Europos čempionato atrankoje pasirodė nesėkmingai. Ji savo atrankos grupėje liko paskutinė ir nepateko į Senojo žemyno pirmenybės. Tai yra šioks toks nusivylimas, nes praėjusiais metais lietuviai žaidė Europos čempionate ir norėjosi tikėti, kad Lietuvos rankininkai gali nuolat žaisti tarp stipriausių šio žemyno komandų.
K. Antanavičius neslepia – šiame atrankos cikle Lietuvos rinktinei nuolat pritrūkdavo keleto pagrindinių žaidėjų, o tokiai šaliai kaip Lietuva kiekvienas žaidėjas, rungtyniaujantis aukštame lygyje, yra itin svarbus, nes tokių paprasčiausiai nėra daug.
„Šiame cikle buvome tiesiog per silpni lyginant su kitomis komandomis, bet net neabejoju, jog mūsų laikas ateis ir sugrįšime į čempionatą. Žinoma, galima kalbėti apie finansavimą, jaunimo ugdymą, bet dabar yra kaip yra. Manau, kad su visais sveikais žaidėjais mes turime būti čempionate. Lauksime kitų metų ir kabinsimės už savo šanso“, – pabrėžė K. Antanavičius.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Maratonui Druskininkuose besiruošiantis olimpietis R. Guščinas: „Galvojau, kad tokie bėgimai – ne man“