Augustas Četkauskas: svarbiausia pamatyti tai, ko nepastebi kiti

Augustas Četkauskas sporto pasaulį stebi per fotoaparato objektyvą: be jo nuotraukų sunku įsivaizduoti straipsnius iš įvairių sporto renginių šalies žiniasklaidoje. Vienas geriausių Lietuvos sporto fotografų sutiko tapti Sportland LT organizuojamo jaunimo foto konkurso „Žiema“ vertinimo komisijos nariu. Paprašėme Augusto pasidalinti savo požiūriu į fotografiją ir pailiustruoti jį autoriaus atrinktomis nuotraukomis.

Kaip fotografija atsirado tavo gyvenime?

Fotografija neatsirado iš niekur. Būdamas mokinys labai mėgdavau piešti, lankiau menų užsiėmimus, esu laimėjęs respublikinį piešimo konkursą.

Vėliau gyvenimas pasisuko sporto link, įstojau į kūno kultūros studijas, aktyviai sportavau, gyvenau sportu. Buvau lengvaatletis, pačiam po varžybų labai patikdavo gauti savo bėgimo nuotraukas, rašydavau fotografams ir klausdavau, ar nufotkino mane. Galiausiai įsigijau technikos ir pabandžiau fotografuoti pats. Užsikabinau. Ilgainiui šis pomėgis išaugo į darbą. Pradėjau nuo lengvosios atletikos, tinklinio (žmona – daugkartinė Lietuvos paplūdimio tinklinio čempionė, fotografuodavau visas varžybas, kuriose ji dalyvaudavo), paskui atsirado noras fotografuoti kitas sporto šakas. Dabar net nežinau, kiek esu fotografavęs skirtingų sporto šakų.

Kokių savybių, tavo manymu, reikia geram fotografui?

Manau, svarbiausia fotografui matyti tai, ko nepastebi kiti žmonės. Fotografo darbas yra parodyti, papasakoti istoriją. Kartais viena nuotrauka gali papasakoti labai daug.

Visi techniniai įgūdžiai ateina su laiku. Kursai, studijos, praktikos… Išmoksti valdyti techniką. Bet vaizdų matymas, numatymas ir greitas pastebėjimas, manau, yra Dievo dovana. Yra ne vienas atvejis, kada didžiausiuose foto konkusuose laimi nuotraukos darytos mobiliaisiais telefonais. Tai įrodymas, kad ne visada reikia geros technikos.

Kodėl pasirinkai sporto fotografiją?

Sporto fotografui svarbiausia išmanyti sportą, atskiras jo šakas, rungtis, numatyti kada kas vyks, būti vienu žingsniu priekyje. Pavyzdžiui, paplūdimio tinklinyje matai, kokią taktiką pasirinko žaidėjai, per kuri žaidėją žais, kuriam paduos. Tada jį prisiartini, parenki kompoziciją ir lauki, kol kamuolys atlėks į jo rankas. Nežinantis žaidimo subtilybių fotografas blaškysis, daug ką praleis.

Kitas pavyzdys – boksas. Per raundo pertraukas kovotojai apsipila vandeniu, todėl prasidedant raundui kokie pirmi trys smūgiai būna su purslais, reikia nepražiopsoti. O jie sukasi kovodami ratu, todėl turi pasirinkti tinkamą vietą ir stovėseną. Yra tikrai idomių dalykų. Paprastas žmogus nepagalvoja, kiek visko idėta į tą fotografiją.

O būna atvejų, kai gerų situacijų varžybose trūksta, tada turi sugalvoti, ką ir kokiu kampu fotografuoti, kad nuotraukos būtų įdomios.

Kas turi būti fotografijoje, kad ji taptų gera?

Fotografija turi šnekėti, pasakoti istoriją, arba parodyti tai, ko plika akimi negali pamatyti paprastas žmogus.

Sporto fotografija yra tavo darbas. Ar laisvu laiku imiesi visai kitokio pobūdžio foto darbų?

Taip, esu organizavęs Žaviausios Lietuvos sportininkės rinkimus, kuriuose dalyvavo gražiausios Lietuvos sportininkės. Esu daręs fotoprojektų su futbolininkais. Tai buvo studijinė, komercinė fotografija. Darbas studijoje, ypač su šviesa, paskui padeda fotografuojant sportą. Bet apskritai sporto ir studijinė fotografija labai smarkiai skiriasi. Pasauliniai standartai, pasaulio nuotraukų agentūros, konkursai reportažinę fotografiją leidžia minimaliai koreguoti programomis, o studijinėje beveik viskas koreguojama, retušuojama ir t.t.

Esi vienas iš Sportland organizuojamo jaunimo žiemos fotografijos konkurso vertinimo komisijos narių. Į ką labiausiai kreipsi dėmesį vertindamas jaunų žmonių nuotraukas?

Norėtųsi, kad laimėtojų nuotraukos iš karto išsiskirtų iš kitų. Aišku, privaloma, kad nuotraukos atitiktų konkurso temą ir kategorijas. Tikiuosi ne atsitiktinių kadrų, o konceptualių nuotraukų.

Ar žiema dėkingas laikas daryti fotografijas?

Jei yra sniego, balta, daug šviesos, nebūtina turėti super aparatūrą, – kitaip nei sporto salėse. Visiška laisvė ieškoti ir padaryti gerų kadrų.

Ko palinkėtum konkurso dalyviams?

Kad nebijotų daryti eksperimentų, ieškoti idomių kampų.

Ačiū už pokalbį