Vasario 15 dieną Vilniuje įvyko tai, kas jau atrodė nebeįmanoma – atidarytas modernus Lazdynų baseinas, nuplausiantis nemažą gėdos žymę nuo Lietuvos sostinės paveikslo. Vienas baseinas neišspręs visų miesto problemų, tačiau nuo šiol plaukikai, šuolininkai į vandenį, vandensvydininkai bei kitų vandens sporto šakų atstovai turės gerokai kokybiškesnes sąlygas, leisiančias jiems sparčiau tobulėti, o svarbiausia – neprarasti motyvacijos.
Šiame sporto komplekte esantis 8 takelių 25 m ilgio baseinas puikiai pasitarnaus šuolininkams į vandenį, nes jo gylis – 5 m. Šuolininkams į vandenį įrengti penkių aukščių (1 m, 3 m, 5 m, 7,5 m ir 10 m) bokštai. Tai vienintelė tokia vieta Baltijos šalyse.
„Atidarius baseiną, užplūdo labai teigiamos emocijos. Atsirado galimybės turėti pilnavertes treniruotes. Anksčiau mes treniruodavomės viename takelyje, kur šokinėti galėdavome tik po vieną. Dabar, kai atvykstame į Lazdynų baseiną, iškart turime pakankamai vietos pilnavertėms treniruotėms“, – sakė vienas žymiausių Lietuvos šuolių į vandenį specialistų, ne vieną stiprų sportininką išugdęs Kęstutis Autukas.
Dar vienas didelis pliusas – galimybė treniruotis sinchroninius šuolius. K. Autukas gyrė baseino projektuotojus už puikiai sukonstruotus tramplinus bei bokštą. Technologiniu atžvilgiu, šuolininkai turės idealias sąlygas treniruotis nuo skirtingų aukščių.
Dar viena Lietuvoje dar nematyta technologija – iš apačios pučiama oro srovė arba, kaip sako K. Autukas, savotiška oro pagalvė, kuri leis apsaugoti sportininkus nuo traumų.
„Kai sportininkai atlieka šuolį, yra paspaudžiamas tam tikras mygtukas ir iš baseino imi kilti didžiuliai purslai. Kai sportininkas atlieka nesėkmingą šuolį, pavyzdžiui, krenta horizontaliai, tai jis, dėka tų purslų, stipriai neužsigauna. Tai labai didelis dalykas sportininkų psichologijai. Morališkai daug lengviau nusiteikti sudėtingesniam šuoliui, kai žinai, jog jeigu nepasiseks, tai skaudės nestipriai“, – sakė K. Autukas, pridūręs, kad ši technologija jau seniai naudojama kitose šalyse.
Ilgametis treneris mano, kad dabar susidomėjimas šuoliais į vandenį gerokai išaugs, nes atsiradusios erdvės leis treniruotis didesniam kiekiui žmonių. Taip pat Lazdynų baseine bus įrengta vonia sportininkams, kad jie neatvėstų po šuolių.
Tiesa, Lazdynų baseinas yra užbaigtas tik dalinai, nes SPA ir pirčių zonos bus įrengtos metų bėgyje. K. Autukas priduria, kad dar nepilnai yra įrengta specializuota sporto salė. Tikimasi, kad ateityje joje bus galima treniruotis šuolius, jų techniką bei kitus šiam sportui reikalingus elementus.
Kadangi sportuojančių skaičius yra didelis, o nemažai ploto yra skiriama ir visuomenei, miestiečiams, bent jau plaukikams piko metu tenka neretai spraustis viename arba dviejuose takeliuose. Šuolininkams kol kas problemų dėl baseino užimtumo nekyla.
„Kol kas dar ne viskas yra išspręsta, nes dar ne visi perėjo sportuoti į Lazdynų baseiną. Bus matyti kaip seksis laikui bėgant, bet kol kas atrodo, kad dėl to problemų nebus. Manau, jog čia yra pakankamai ir vietos, ir laiko“, – teigė K. Autukas.
Nors sąlygos iki šiol Lietuvoje buvo kuklios, mūsų šalies sportininkai nuolat dalyvauja Europos bei pasaulio čempionatuose. Kai kurių iš jų rezultatai išties nuteikia viltingai. Martynas Lisauskas pasaulio jaunimo pirmenybėse Monrealyje (Kanada), šuoliuose nuo 3 m aukščio tramplino pateko į finalą ir užėmė aštuntąją vietą. Vis daugiau tarptautinės patirties turi kiti jauni šuolininkai – Urtė Valeišaitė, Sebastianas Koneckis, Vita Šlajūtė.
K. Autukas mano, kad dabartiniai lyderiai turi dar nemažai potencialo tobulėti ir gali pasiekti skambių rezultatų. Tuo tarpu naujojo Lazdynų baseino įtaka tiems sportininkams, kurie sportuoja Vilniuje, išryškės kiek vėliau. Trenerio teigimu, pirmuosius rezultatus pamatyti bus galima po 3-4 metų.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Evaldo Čingos/Vilnius.lt
Pirmasis lietuvis pasaulio akrobatinio slidinėjimo čempionate viliasi pakovoti dėl olimpinio kelialapio