2020 metų spalio 1 dieną neįtikėtiną virtualią kelionę aplink pasaulį bėgte pradėjęs Aidas Ardzijauskas simbolinę finišo juostą kirto Kauno Kalėdinio bėgimo metu. Taip jis per 444 dienas įgyvendino savo svajonę apibėgti Žemės rutulį. Iš viso jis nubėgo net 30 303 kilometrus.
„Po finišo iš tiesų nieko ypatingo nejaučiau. Tiesiog aš tikėjau, kad galiu tai padaryti. Nenorėjau niekam nieko įrodyti, tiesiog siekiau sau atsakyti į klausimą, ar aš galiu. Jau senai buvau supratęs, kad galiu, todėl pats bėgimas tebuvo formalumas“, – „Sportlandmagazine.lt“ pasakojo A. Ardzijauskas.
Bėgikas prisipažino, kad emociškai sunkiausia buvo priešpaskutinė diena, kai pradėjo kilti klausimai apie ateitį. Fiziškai visi mėnesiai turėjo tiek sunkių dienų, tiek lengvesnių.
„Jeigu vertinant visus mėnesius, tai sunkiausia buvo pati pradžia. Nelengva buvo įsivažiuoti ir po pirmųjų dviejų mėnesių pasijuto, kad bus sunku. Tuomet sumažėjo kilometražas ir atsirado lengvumas. Taip pat niekas nesitikėjo, kad praėjusi žiema bus tokia šalta. Daug metų ruošiausi bėgti kitokiomis sąlygomis, todėl teko šiek tiek ir išvykti iš Lietuvos, – sakė A. Ardzijauskas. – Galutinis palengvėjimas atėjo rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje. Tada jau patikėjau, kad tikrai viskas pavyks.“
Didžiąją dalį visos virtualaus bėgimo aplink pasaulį distancijos ugniagesiu dirbantis A. Ardzijauskas įveikė Vilniuje. Šiek tiek jis pabėgiodavo Kaune ir pajūryje. Keletą kartų jis buvo išvykęs į užsienį. Užklupus giliai žiemai, prieš metus A. Ardzijauskas keletą savaičių praleido Dubajuje (JAE), o skaičiuojant paskutinius mėnesius šimtus kilometrų jis nubėgo Danijoje ir Italijoje. Kaip sako jis pats, tai buvo reikalinga, kad pakeistų aplinką ir įveiktų vidinį nuovargį.
Bėgikas prisipažino, kad jokios trasos jis sau nesusidarydavo – judėdavo ten, kur sugalvodavo tą pačią dieną. Maršrutą galėdavo pakeisti noras kažkur konkrečiai pavalgyti arba susitvarkyti kokius nors reikalus. Neretai jis bėgdavo su bendraminčiais, kurie įnešdavo kiek daugiau emocijų.
Kadangi beveik visas bėgimas vyko Lietuvoje, natūralu, jog išlaidos gerokai mažesnės, nei būtų reikalingos realiam pasauliniam iššūkiui. A. Ardzijauskas beveik visada galėdavo grįžti namo, pas šeimą, o taip pat nuolat tikrindavosi sveikatą.
„Valgyti tai reikėjo, todėl išlaidų buvo. Iš viso sunaudojau 17 porų batų, nors jų turėjau pasiruošęs daugiau. Iš principo neskaičiavau išlaidų. Neturiu nieko niekam atsiskaityti. Kiek turėjau pinigų, tiek išleidau, o kiek jų buvo, neskaičiavau“, – teigė A. Ardzijauskas.
50-metis bėgikas sako, jog dabar ne vieną mėnesį skirs poilsiui. Aplink pasaulį oficialiai yra apibėgę tik 14 žmonių, todėl praktiškai neįmanoma nuspėti, per kiek laiko organizmas gali atsigauti. Per mėnesį nuo įspūdingo pasiekimo sportininko kūnas dar tik pradeda atsigauti. A. Ardzijauskas džiaugiasi, kad bent jau pamiegoti dabar pavyksta tinkamai.
„Sugrįžti į tokį lygį, kuris buvo prieš 1,5 metų, per trumpą laiką yra nerealu. Tam reikia bent kelerių metų. Norint pasiekti bent minimalų lygį, manau, prireiks bent poros metų. Pačiam bus įdomu stebėti, kaip vyks atsigavimas. Kaip pavyzdys – anksčiau galėdavau be problemų atsispausti 100 kartų, tai dabar pavyksta vos 15. Kažkada galėjau prisitrauki 20 sykių, o dabar – vos vieną. Galite pamatyti skirtumą. Raumenys sumažėjo apimtimi, bet tapo „stipresni“. Juos reikia atpalaiduoti, o vėliau stiprinti masės prasme. Šiuo metu mano kūnas sunkiai priima net norą pabėgioti“, – aiškino A. Ardzijauskas.
Jis prisipažįsta, kad aplink pasaulį apibėgti pavyko noro dėka. Kai yra didelis noras, tai kūnas mobilizuojasi su mintimis ir viskas yra įmanoma.
„Jeigu nėra išsikelto tikslo, tai visada pritrūks motyvacijos ir tinginys tave nugalės. Kai dalyvauji kokiame nors projekte, tai turi aiškų tikslą ir žinai, ką turi padaryti. Tada kūnas tiesiog vykdo tavo komandas. Jei kas nors ir nepavyksta, svarbiausia nepasiduoti, kažką pasikoreguoti ir judėti toliau“, – teigė A. Ardzijauskas.
Pats sportininkas nebuvo radęs informacijos, kad tokį atstumą aplink Žemę kas nors būtų nubėgęs greičiau. Dėl to visi duomenys ir informacija buvo pateikti Gineso rekordų komisijai. Jis prisipažino, kad rezultatas galėjo būti dar geresnis, jeigu ne paskutinė savaitė, kuri buvo suplanuota, kad baigtųsi su bėgimu Kaune.
„Jeigu pasakys, kad reikėjo nubėgti per 440 dienų, tai nieko nepadarysi. Vis tiek reikės gyventi toliau ir pamiršti visą šį reikalą“, – kalbėjo A. Ardzijauskas.
A. Ardzijauskas tapo puikiu instrumentu sporto mokslininkams. Lietuvos sporto universitetas (LSU) ne kartą atliko tyrimus ir analizuoja žmogaus galimybes. Susidomėjimą šiuo projektu išreiškė ir bendradarbiavimą pradėjo Švedijos mokslininkai.
„Mokslas iš principo analizuoja duomenis. Žinau, kad universitetas žada parašyti mokslinius straipsnius šia tema. Smegenų tyrimai baigsis tik gegužės mėnesį, kai bus pusmetis po bėgimo. Tuomet bus pateikta daug atsakymų apie smegenų veiklą. Lygiai taip pat tyrimai vyksta su širdies bei kraujagyslių veiklomis. Daktarai pažadėjo šias išvadas pateikti jau vasario pabaigoje“, – pabrėžė A. Ardzijauskas.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Sporto medicinos gydytojas M. Šilkūnas pasigenda tinkamo valstybės požiūrio