Lietuvoje per šalta, Baltija per maža, o jos bangos tinkamai nelūžta, tad banglentininkams čia nėra ką veikti. Visus šiuos mitus lietuviai neigia. Banglentininkams nebūna blogo oro, tik netinkama apranga, o Baltijos jūra tokia ypatinga, kad gaudyti jos bangų atvyksta vis daugiau užkietėjusių banglentininkų iš viso pasaulio.
Naujoji Zelandija, Portugalija, Prancūzija, Meksika yra banglentininkų rojus. Ten bangos ilgos, vanduo šiltas, tad smagu skrieti per vandenį atsistojus ant tam pritaikytos lentos. Tačiau ir šalta Baltija kasmet privilioja banglenčių sporto turistų, ieškančių naujų potyrių ir kitokių bangų.
„Baltijoje plaukė banglentininkai iš viso pasaulio. Pats pažįstu tokių, kurie buvo atvykę iš Naujosios Zelandijos ir Argentinos, o Latvijos banglentininkai itin pamėgo Klaipėdą, tad kartais ten latvių banglentininkų net būna daugiau nei lietuvių“, – patikino šios sporto šakos Lietuvoje pradininkas, šalies Bangų sporto asociacijos įkūrėjas 32 metų Girmantas Neniškis.
Viskas prasidėjo nuo stovyklos
Banglenčių sportas populiarus visame pasaulyje, nes juo užsiimti reikia tik nusiteikimo, bangos ir lentos. Į šį sportą dėmesį atkreipė ir Tarptautinis olimpinis komitetas, įtraukęs jį į 2020 m. Tokijo žaidynių programą.
Norint plaukti banglente Lietuvoje reikia šiek tiek daugiau priemonių – hidrokostiumo, neretai ir batų ar kapišono. Nes Baltijos jūra šalta, o geriausios bangos joje – vėlyvą rudenį ar žiemą.
„Jau dešimt metų įrodinėjame, kad Lietuvoje puikios sąlygos plaukti banglente. 2008 m. įvyko pirmoji banglenčių sporto stovykla „Surf Camp“. Į ją pasikvietėme artimiausius draugus, patys pagaminome septynias banglentes ir taip mūsų šalyje gimė banglenčių kultūra. Tada žmonės iš kitų lentų sportų – riedlentininkai, snieglentininkai ir kiti atvažiavo, pirmą kartą pabandė plaukti banglente ir suprato, kad Baltijoje taip pat yra bangų“, – juokėsi G. Neniškis.
Jis pats jau ketvirtį amžiaus plaukioja burlente. Vėliau išmėgino ir banglentę, bet mėgstamiausia lenta ji tapo tuomet, kai prieš šešerius metus teko atlikti peties reabilitaciją. Nusprendęs, kad irdamasis banglente labiau stiprins petį, Girmantas šios lentos daugiau nedėjo į šalį.
Geros bangos – ne itin dažnos
Nuo pat pirmosios „Surf Camp“ stovyklos Monciškėse lietuviai neigia mitą, kad Baltijos bangos netinkamos banglenčių sportui.
„Su Baltija viskas gerai, tik geros bangos joje būna trumpiau, tad reikia tiksliai žinoti tinkamą laiką ir atsirasti tinkamoje vietoje“, – aiškino G.Neniškis.
Pavyzdžiui, pavasarį Pietų pusrutulyje prie Naujosios Zelandijos ir Antarktidos prasideda didelės audros. Tų audrų sukeltos milžiniškos bangos keliauja keliolika tūkstančių kilometrų iki Meksikos Šiaurės pusrutulyje. Tos gražios, ilgos, lygios bangos banglentininkams – idealios. Jei audra Pietų pusrutulyje siaučia savaitę, tai lygiai tiek, keliavusios irgi savaitę, tos bangos lūžta ir prie Meksikos krantų.
Baltijoje bet kuri stipriausia audra trunka kelias dienas. Lygiai tiek bangos tinkamos skrieti banglente. „O geriausios jos tada, kai vėjas antrą dieną dar pučia, stiprindamas bangą, o paskui staigiai „išsijungia“ arba atsisuka nuo kranto. Tai auksinė valanda ar dvi, kai sąlygos banglentininkams yra fantastiškos“, – tvirtino Girmantas.
Prognozuoti bangas jau lengva ir Lietuvoje, nes tarptautiniai bangų prognozių portalai į savo sistemas yra įtraukę ir Baltiją.
Jūroje plaukia ir žiemą
Patyrusieji Baltijos bangas skrodžia ir žiemą. „Šiame sporte nėra blogo oro, tik bloga apranga ir prastas pasirengimas, – juokėsi G. Neniškis. – Jei žmonės bėgioja žiemą, nėra priežasčių, kodėl jie žiemą negali plaukioti banglente. Juk yra storesni hidrokostiumai, yra pirštinės, batai, vandens nepraleidžiantys kapišonai.“
Būtent žiemą, pasak G. Neniškio, Baltijoje daugiau bangų ir jos geresnės, nes stipriausios audros siaučia gruodį, sausį ar vėlyvą rudenį.
„Banglentininkai juk priklausomi nuo vėjo, nes tik jis gali atnešti bangas“, – sakė G. Neniškis.
2014-ieji, 2015-ieji ir 2016-ieji buvo vadinamieji El Nino (El Ninjo) metai. Tai klimatologinis reiškinys, kai pasikeičia Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies srovės. Dėl šio reiškinio daugėja audrų visame pasaulyje, o Palangos verslininkai verkia, kad vasara jiems nuostolinga.
Užtat džiaugiasi lietuviai banglentininkai. Tais vėjuotais metais Baltijoje jie plaukiodavo po keturias dienas per savaitę – tiek gerų bangų net Portugalijoje ne visada būna.
Vėl kvies banglentininkus
Rugpjūtį, po metų pertraukos Baltijos pajūryje Lietuvoje vienuoliktą kartą vėl rengiama banglenčių sporto stovykla „Surf Camp“.
Pastaraisiais metais tai būdavo itin didelis renginys, į kurį per savaitgalį susirinkdavo ir 2 tūkst. žmonių. 2016 ir 2017 m. apie 400–450 pradedančiųjų banglentininkų išklausydavo visą instruktažą ir lipdavo į bangas.
Pirmoji „Surf Camp“ surengta bičiulių, kurie patys ir gamino banglentes.
„Mano pusbrolis Algimantas buvo vienas pirmųjų banglenčių gamintojų Lietuvoje. Mes jau plaukiojome burlentėmis, žinojome, kaip dirbti su epoksidine derva, tad reikėjo tik rasti informacijos, kokios formos turi būti banglentė. Nuo pirmojo „Surf Camp“ dar dvi ar trys lentos yra gyvos ir plaukioja iki šių dienų“, – teigė G. Neniškis.
Tekstas: Birutė Pakėnaitė
Nuotraukos: surfcamp.lt
Arnas Kaunas: apie vaikystę Prancūzijoje, griežtą trenerį ir profesionalų golfo žaidimą