Lietuvoje, kur žiemos kartais primena trumpą pauzę tarp lietaus sezonų, pastarasis mėnuo pagaliau leidžia slidinėtojams planuoti ne kelias dienas, o kelias savaites į priekį.
Apie santykį su žiema, lygumų slidinėjimo specifiką, patarimus pradedantiesiems ir norinčiųjų antplūdį papasakojo šio sporto entuziastė Justė Umbrasaitė.
Orientavimasis ir slidinėjimas
Anot Justės, slidinėti ji mokėjo nuo vaikystės, bet įsitraukti į šią veiklą aktyviau paskatino orientavimosi sportas: „Vasarą bėgiodavau, o žiemą vyko orientavimasis su slidėmis. Man slidės labai prilipo, per porą metų atsirado ir tikras lygumų slidinėjimas.“
Visgi po kurio laiko sportininkė pradėjo teikti prioritetą orientavimuisi dviračiais (prieš pora metų ji iškovojo Pasaulio jaunimo čempionato sidabrą), o slidinėti laisvalaikiu nebuvo paprasta ir dėl oro sąlygų.
Šių metų žiema – jau visai gera ir slidininkams. „Šaltis manęs visai negąsdina. Nors žiema ir mėnesiu trumpesnė, nes gruodį sniego neturėjome, bet nebereikia gaudyti sniego lopinėlių. Galiu planuoti treniruotes dvi savaites į priekį, nes matau, kad orų prognozė su minusu ir sniegu yra tvirta“, – kalbėjo slidinėjimo entuziastė.
Dirba visas kūnas
Svarstantiems, ar verta išeiti į lauką paslidinėti, J. Umbrasaitė sako, kad yra privalumų, bet iš karto lengva nebus: „Sveikatos prasme tai labai naudinga: kraujotakai, širdžiai, dirba visas raumenynas. Tik svarbu suprasti, kad tai reikalauja fizinių pastangų ir nusiteikti, kad ne viskas iš karto bus lengva: nebus taip, kad atsistoji ir lengvai nuvažiuoji, kaip su rogutėmis. Tačiau slidinėjimo intensyvumą galite rinktis patys.“
Ji pabrėžia, kad lygumų slidinėjimas – vienas iš tų sportų, kur dirba visas kūnas ir tai vienas iš skirtumų nuo kalnų slidinėjimo: „Leidžiantis nuo kalno daugiau emocijų, tačiau per daug atsipalaiduoti negali, nes esant dideliam greičiui atsiranda didesnė traumos rizika. Taip pat leidžiantis didžiausia apkrova tenka keliams, sąnariams. Lygumų slidinėjime net ir ramiau važiuojant turi aktyviai dirbti visos kūno dalys.“
Norintiems lengvesnio intensyvumo slidinėjimo sportininkė siūlo paprastą žygio scenarijų: kuprinė, termosas arbatos, sumuštiniai ir ramesnis paslidinėjimas per mišką. „Tai labai smagus socialinis judėjimas, o miškas žiemą, ypač saulėtą, yra pasakiškai gražus“, – tikino slidininkė.
Pirmieji kartai ir klaidos
Pirmam kartui ji rekomenduoja įsivertinti savo fizinį pasirengimą ir oro sąlygas, pirmas treniruotes daryti ne ilgiau nei valandą, nes pavargsta ir raumenys, ir galva, o maršrutui rinktis plokštesnes atkarpas.
Anot sportininkės, įprasta pradedančiųjų klaida – netinkama apranga. „Dažnai žmonės užsideda kalnų slidinėjimo ar paprastą vaikščiojimo striukę. Ji nekvėpuoja, viduje pasidarai kaip šiltnamyje, sušlampa nugara, paskui ją nusivilkus perpučia, žmonės suserga ir nebegrįžta slidinėti.“
Jos patarimas: padaryti daugiau sluoksnių ir rinktis kvėpuojančius, sportui skirtus technologinius rūbus.
Renkantis slides, reikėtų atsižvelgti į pageidaujamą lygumų slidinėjimo stilių: klasiką arba laisvajį. Klasika vyksta vėžėje, judesys labiau primena ėjimą, todėl pradedantiesiems ji dažniausiai pagaunama greičiau, tinka turistiškesniam variantui. Laisvasis stilius yra techniškai sunkiau išmokstamas ir rekomenduojamas turintiems didesnių sportinių ambicijų – čia judesys platesnis, intensyvumas didesnis, dėl to kiek kitoks ir inventorius.
Dar viena reikšminga detalė, kuri lemia komfortą – lazdų ilgis. „Dažna klaida – per trumpos lazdos. Čia ne kalnų slidinėjimas, kur lazdos iki bambos. Klasikai jos turi būti maždaug iki pažasties. Nuomos punktuose kartais paduoda tiesiog tai, kas būna po ranka. Apie jums tinkamas lazdas patars specializuotoje parduotuvėje“, – patarė slidinėjimo žinovė.
Greitam paslidinėjimui po darbo Vilniuje J. Umbrasaitė rekomenduoja Vingio parką: ten yra plokščias, patogus ratas. Jei norisi rimtesnės trasos, jos pasirinkimas – Nemenčinė. Ten trasa ruošiama specialiomis priemonėmis, yra visa infrastruktūra, o mokestis – simbolinis.
Kita alternatyva – VU Botanikos sodas Kairėnuose, kur trasa labiau kalnuota ir Europos centro golfo laukai, kur slidinėjama atviresnėje vietovėje be miško. Informacija apie įvairias kitas galimas trasas slidinėjimo entuziastai dalijasi socialiniuose tinkluose.
Krinta ir keliasi kartu
Prieš einant slidinėti pirmąjį kartą J. Umbrasaitė siūlo bent jau pasižiūrėti vaizdo įrašų ar paprašyti pažįstamų patarimų, o jei yra galimybė – pasinaudoti instruktoriaus paslaugomis.
Į slidinėjimo pamokas kviečia ir pati sportininkė. „Šiemet, kadangi tokia žiema, yra tikras antplūdis, norinčiųjų eilė“, – atskleidė ji.
Kaip vyksta jos slidinėjimo pamoka? Paprastai ji trunka apie valandą. Pirmosios pamokos prasideda be lazdų – mokomasi balanso ir darbo kojomis. Pasak instruktorės, jei žmogus nori realiai pajusti progresą, siūloma ateiti bent 3 kartus ir tarp treniruočių patiems paslidinėti savarankiškai.
Ši sezoninė veikla J. Umbrasaitei teikia malonumą. „Man malonu išmokyti žmones kažko, ką moku daryti gerai. Jei suaugę žmonės skiria savo laiką, tai man yra didelis komplimentas, – aiškino ji – Tik nereikia galvoti, kad bus lengva ir nebijoti klysti, pasijuokti iš savęs. Mes galim mokytis, klysti ir nukristi. Kai kiti nukrenta ant sniego, nukrentu ir aš. Žmonės sako: kaip faina pasivolioti ant sniego. Ir mes kartu išmokstame atsistoti. Iš to ateina emocija.“
Tekstas: Vaidoto Januškos
Nuotraukos: asmeninio archyvo
„Man City“ gėda Norvegijoje – tarp didžiausių Čempionų lygos siurprizų