Pritrūkote motyvacijos treniruotis namuose ar salėje? Štai keletas įrodymų, kad sportas lauke atneš ne tik daugiau naudos, bet ir įkvėpimo.
Didesnė motyvacija
Motyvacija sporte yra vienas iš kertinių efektyvumo elementų. Amerikiečiai filosofijos mokslų daktaras Jay Maddock ir medicinos mokslų daktaras Howard Frumkin tyrinėjo sportuojančiųjų motyvaciją treniruotis ir nustatė, kad buvimas gamtoje gali turėti teigiamos įtakos motyvacijai.
„Viena iš galimų priežasčių yra ta, kad natūrali aplinka mus traukia ir net įkvepia“, – sako J. Maddock. „Šis pakilumo jausmas gali paskatinti sportuoti dažniau ir ilgiau“, – priduria jis.
Geresnė smegenų veikla
Įrodyta, kad mūsų smegenis stiprina bet kokia mankšta, tačiau keliuose tyrimuose teigiama, kad mankšta lauke gali pagerinti pažinimo funkciją labiau nei treniruotės patalpose.
„Scientific Reports“ atliktame tyrime buvo tiriamas vaikščiojimo viduje ir lauke poveikis 30-čiai dalyvių. Tyrimo metu nustatyta, kad užteko 15 min. lauke aktyviai praleisto laiko, kad sustiprėtų smegenų vykdomosios funkcijos, tokios kaip mokymasis ir atmintis.
Nustatyta, kad leisti laiką žaliosiose erdvėse yra dar sveikiau: po pasivaikščiojimo po mišką dalyviai pasižymėjo geresniu pažintinių užduočių atlikimu, palyginti su miesto aplinka.
Pagerėjęs imunitetas
Tyrimai rodo, kad didelę įtaką mūsų imunitetui daro saulės šviesa. Saulė suaktyvina imunines T ląsteles, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su infekcija, dėl ko mūsų imuninė sistema efektyviau reaguoja į grėsmes.
Anglų Dr. Caoimhe Twohig-Bennett ir Prof. Andy Jones tyrimas apie žaliąsias erdves parodė, kad tie, kurie reguliariai buvo lauke, rečiau sirgo insultu, hipertenzija, astma, turėjo aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, palyginti su tais, kurie daugiau laiko praleido viduje.
Mokslininkai priduria, kad gamta taip pat sumažina atsaką į stresą, o tai yra dar viena imuninės funkcijos nauda.
Be to, buvimas žaliose erdvėse taip pat padidina įvairių naudingų mikroorganizmų, kurie mažina uždegimą ir padeda imunitetui, poveikį. Tai ne tik sukelia greitą psichologinį, fiziologinį ir endokrinologinį poveikį, bet, anot mokslininkų, taip pat gali padėti sumažinti tam tikrų lėtinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, riziką.
Mažiau juntamas krūvis
Žurnalo „Journal of Applied Biomechanics“ iniciatyva vykdytas aktualus tyrimas, kuriame buvo nagrinėjamas septynių dviratininkų, atliekančių bandymus laboratorijoje ir važiuojant plentu, pedalų važiavimo ritmas ir suvokiamas krūvis. Nepaisant to, kad abejomis sąlygomis buvo išlaikytas toks pat greitis ir galia, dalyviai tikino, jog per uždaras sesijas jautė daug didesnį krūvį.
Išlaikytas dėmesys
Žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“ atliktas tyrimas palygino 15 min. važiavimo dviračiu patalpose ir lauke poveikį 24-iems tyrimo dalyviams. Nors tyrimas buvo kuklus, jis atskleidė daug žadančių rezultatų – dėmesingumo balai buvo žymiai geresni, kai dviračiu buvo važiuojama lauke.
Kitas pliusas, kurį pastebėjo mokslininkai: dalyviai daugiau bendravo važiuodami dviračiu lauke nei viduje. Jų išvados: „Apibendrinant, šios išvados rodo, kad pratimai natūralioje aplinkoje gali skatinti susikaupimą ir socialinę sąveiką“.
Pagal užsienio spaudą parengė Karina Vladičkė
Šaltinis: bicycling.com
Nuotraukos: pexels.com