Kiekvienas, apsisprendęs samdyti asmeninį trenerį, jau gali paplekšnoti sau per petį už nusiteikimą rimtai dirbti. Tačiau neapsirikite – antras svarbus žingsnis šiame kelyje nėra apsibrėžti, kiek kilogramų norite sulieknėti ar kokio svorio štangą iškelti. Gali būti kad šias jūsų svajones išsklaidys kvalifikuotas treneris, nes būtent profesionalas turėtų padėti išsikelti tikslus ir priemones, kaip jų pasiekti. Tad šis straipsnis apie tai, kokių klausimų vertėtų paklausti trenerio, prieš jį pasirenkant. Atsakymų ieškome kartu su fizinio rengimo ir asmeninių treniruočių treneriu Liutauru Kasparu.
Koks Jūsų išsilavinimas ir darbo patirtis?
Greičiausiai, tai yra pats nemaloniausias iš visų klausimų, renkantis „kelionės“ bičiulį, tačiau dažnu atveju – būtinas, ypač, jei sergate kokia nors liga, turite kokių nors sveikatos sutrikimų, senų traumų ar jaučiate skausmus.
„Treneris privalo ne tik išmanyti žmogaus anatomiją, fiziologiją bei treniruočių struktūrą, bet ir sugebėti panaudoti šias žinias praktiškai, teisingai parenkant ir pritaikant fizinį krūvį, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ir fizinio pasirengimo. Būtų puiku, jei treneris galėtų patarti ir mitybos klausimais“, – teigia L. Kasparas.
Ar mano užsibrėžti tikslai yra realūs ir kiek laiko užtruks jų pasiekti?
Viena iš svarbiausių trenerio užduočių yra nesuteikti tuščių vilčių. Pavyzdžiui, jei turite antsvorio, kuo toliau bėkite nuo trenerio, kuris žadės keturiais dydžiai mažesnių drabužių jau po pusmečio treniruočių. Na o jei skundžiatės kokiais nors sveikatos sutrikimais, treneris turėtų nuteikti, kad „kelionė“ gali trukti dar ilgiau.
Pastaruoju atveju būtų gerai, kad treneris paprašytų jūsų užpildyti sveikatos klausimyną ir pirmąją treniruotę planuotų tik gavęs jūsų atsakymus.
„Kiekvienas iš mūsų – individualus, turime savo poreikius, norus bei tam tikras problemas, todėl dar vienas svarbus dalykas, renkantis trenerį, yra jo gebėjimas „girdėti“ savo klientą“, – priduria pašnekovas.
Kaip rekomenduotumėte pasiekti užsibrėžtų tikslų?
Tai vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį atsakydamas, treneris neturėtų išsisukinėti ar juokauti. Treneris turėtų aiškiai apibrėžti, kiek kartų per savaitę ir kokia forma planuoja su jumis dirbti. Ar tai bus treniruotės sporto salėje, bėgiojimas parke, o gal plaukimas baseine? Ar dominuos jėgos, ar ištvermės pratimai, o galbūt Jums geriausiai padėtų kardiotreniruotės?
„Treneris, kuris išmano savo darbą, visuomet mokės prie jūsų prisitaikyti, paįvairindamas treniruotes naujais pratimais ar papildomomis užduotimis, ir padarys taip, kad tikslo siekimas netaptų sunkia našta, o greičiau – įdomiu darbu kartu“, – sako L. Kasparas.
Kaip planuojate stebėti mano progresą?
Treneris turėtų ne tik mokyti jus, kaip teisingai atlikti pratimus, kelti motyvaciją ir patarti sveikatingumo klausimais. Viena iš būtinų jo užduočių – progreso stebėsena. Tad pirmoji jūsų treniruotė turėtų būti lydima popieriaus lapo ir chronometro. Be to, pažangos stebėsena gali būti puiki motyvacija sportuojančiam, kuriam gali atrodyti, kad sportiniai rezultatai „stovi vietoje“.
„Be to, darbuojantis su treneriu, taip pat turite būti atviri, jei, pavyzdžiui, nuklystate „į šoną“ mityboje, mažai miegate naktį ar turite kitų bėdų, kurios jums kelia nerimą. Treneriui tai bus didelė pagalba, stebint progresą“.
Koks Jūsų darbo stilius?
Iš pirmo žvilgsnio, gali atrodyti, kad šis klausimas tikrai nėra reikšmingas, tačiau trenerio darbo stilius gali daryti didelę įtaką tiek jūsų rezultatams, tiek ir psichologinei savijautai. Jei puikiai žinote, kad, norint pasiekti tikslų, jums reikia spaudimo iš aplinkos, galbūt jums širdžiai mielesnis bus griežtas treneris, kuris kartais pakels balsą ar mestels kandžią repliką. Bet jei jus toks treniruočių stilius veikia per jautriai, būtinai privalote išsiaiškinti, ar treneris gebės jus motyvuoti ramiai ir padrąsinančiai. Žinoma, taip pat nereikėtų pamiršti užsiminti, kokia bendravimo atmosfera jums mielesnė.
„Visuomet daug smagiau dirbti kartu, kuomet vienas kitą jaučiate ir suprantate, nei nuolatos bijoti trenerio ar nemėgti, kaip jis elgiasi ar bendrauja. Prisiminkite – sporto treniruotė nėra karinė tarnyba, todėl pagyros ir šiltas dėmesys yra būtinas treniruočių palydovas“, – pataria Liutauras.
Tekstas: Karinos Sėrikovos
Nuotraukos: iš asmeninio L. Kasparo archyvo, Sportland
Lietuvos olimpinės rinktinės kineziterapeutė: „Pagrindiniai mūsų įrankiai – rankos ir protas“