Vaikščiojimas yra viena populiariausių fizinių veiklų – ja užsiima daugiau nei 145 mln. suaugusiųjų visame pasaulyje. Tačiau kai kalbame apie rimtą sportą, ėjimas ne visada sulaukia deramo dėmesio. Štai trys mitai, kurie sugriaus neteisingus įsitikinimus apie ėjimą, kaip tinkamą būdą treniruotis.
Mitas Nr. 1: norint numesti svorio, neužtenka tik vaikščioti
Kūno rengybos ekspertė Leslie Sansone griežtai prieštarauja šiam mitui. Ji teigia, kad lėtas pasivaikščiojimas po rajoną nepadės sumažinti skaičių ant svarstyklių, tačiau jei esate aistringas ėjimo gerbėjas, numesti svorio tikrai įmanoma – tereikia, kad vaikščiojimas primintų didelio intensyvumo treniruotę (HIIT – angl.). Anot L. Sansone, svarbu, kad ėjimo tempas būtų didinamas reguliariais intervalais, tačiau neperaugtų į bėgimą.
Tokio vaikščiojimo naudą svorio metimui įrodo vienas nedidelis tyrimas, atliktas Virdžinijos universiteto tyrėjų. Jie nustatė, kad viršsvorio turinčios moterys, kurios tris kartus per savaitę atliko didelio intensyvumo vaikščiojimo treniruotę ir dvi vidutinio tempo treniruotes, po 12 savaičių tyrimo numetė šešis kartus daugiau pilvo riebalų, negu tos moterys, kurios penkis kartus per savaitę vaikščiojo lėtai. Kitas tyrimas atskleidė, kad keičiant ėjimo greitį, yra sudeginama 20 proc. daugiau kalorijų, nei einant tuo pačiu tempu.
Kaip vaikščioti, kad ėjimas primintų HIIT treniruotę? Visų pirma, atlikite 5 min. apšilimą. Vėliau 4 min. eikite lėtu tempu, o tada 30 sekundžių – žaibišku greičiu. Po jų vėl 4 min. eikite įprastu tempu. Pakartokite šį intervalą bent 4 kartus. Treniruotę pabaikite 5 min. lėtu pasivaikščiojimu.
Mitas: vienintelis būdas sulaukti rezultatų – intensyvus ėjimas
Tyrimais nustatyta, kad naudos suteikia ne tik intensyvus ėjimas. Energingas ėjimas taip pat stiprina kaulus ir mažina ligų, pradedant širdies ligomis, diabetu, ir baigiant tam tikrais vėžiniais susirgimais, riziką, reguliuoja kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje.
Vieno tyrimo duomenimis, einant 10 tūkst. žingsnių 6,44 km per val. greičiu, yra sudeginama 153 kalorijomis daugiau, nei einant lygiavertį atstumą 5,18 km per val. greičiu. Akivaizdu – norint atlikti naudingą vaikščiojimo treniruotę, greičio poreikis nėra būtinas. Be to, puikių rezultatų galima pasiekti, einant kalnuotomis vietovėmis arba vaikštant ilgesnius atstumus.
Mitas: siekiant rezultatų, būtina vaikščioti su svoriais
Sertifikuotas sporto treneris bei kineziterapeutas Mattas Minardas tikina, kad vertėtų gerai pamąstyti, prieš užsidedant svorius ant savo kulkšnų.
„Kuo svoris toliau nuo mūsų masės centro (torso), tuo daugiau įtampos jis sukuria. Nors kaulai, sąnariai ir kremzlės reaguoja į apkrovą ir patirdami stresą stiprėja, tačiau ši apkrova taip pat gali sukelti sužalojimų“, – aiškina jis ir priduria, kad net vaikštant su pasunkinta liemene, kuri svorį išlaiko arčiau masės centro, mūsų keliai yra vis tiek apsunkinami.
M. Minard pritaria ir Jessica Schwartz – sertifikuota sporto trenerė, kineziterapeutė ir Amerikos kineziterapijos asociacijos atstovė, kuri teigia, kad papildomi svoriai „gali pakeisti jūsų eiseną ir taip sukelti traumų, tokių kaip blauzdos raiščių plyšimas ar kitų sužalojimų“.
Be to, atliekant tyrimus, kiek veiksmingi svorio metimui yra kulkšnų ir riešų svoriai, nustatyta, kad papildomas svoris neturėjo jokios įtakos kūno masės indeksui.
Pagal myfitnesspal.com straipsnį parengė Karina Sėrikova
Nuotraukos: pexels.com
Pirmosiose oficialiose lengvaatlečių sezono varžybose varžėsi disko metikai ir bėgikai