Gegužės viduryje pirmą sykį buvo surengtas „Vilnius Trail Run“ bėgimo renginys, kurio metu buvo varžomasi bėgant takais aplink Lietuvos sostinę. Čia savo jėgas išbandė sportininkai iš 29 valstybių.
Pačios ilgiausios trasos ilgis siekė net 108 km. Tokio ilgio yra „Takas aplink Vilnių“. Šioje trasoje buvo pagerintas maršruto rekordas, kurį anksčiau buvo pasiekęs pats renginio organizatorius Vilius Aleliūnas. Trasą greičiausiai įveikė Edvardas Moseika, finišavęs per 10 val. 10 min., o vos dviem minutėmis atsiliko Viktorija Senutienė, tapusi greičiausia moterimi ir antra bendroje įskaitoje.
70 km trasoje nugalėjo Ernestas Kavoliūnas, o moterų įskaitoje – Jolanta Valentienė. Antros vietos atiteko Janisui Magdalenoksui iš Latvijos ir Jonei Paurytei, trečiosios – Egidijui Kuliešiui ir Zuzkai Hrúzovai iš Slovakijos.
Apie patirtį šiame bėgime bei patirtus įspūdžius „Sportlandmagazine.lt“ papasakojo 108 km bėgimo nugalėtojas E. Moseika.
Kokie įspūdžiai ir emocijos įveikus 108 km trasą?
Patys geriausi įspūdžiai ir emocijos. Kadangi tai ne pirmą kartą per pastaruosius metus savarankiškai planuotas maršrutas, labai džiaugiausi, kad viską pavyko sėkmingai įgyvendinti su nuostabių šio renginio organizatorių pagalba. Varžybas pradėjau konservatyviau nei man įprasta, bet kartu ir pavyko mažiau sulėtėti eigoje, todėl sakyčiau, kad galiausiai bėgau savo norimu tempu. Kentėti nereikėjo, bet, kaip įprasta tokiose ilgose distancijose, klausimų iškilo daug – tačiau atsakymus į juos taip pat radau.
Kas labiausiai įsiminė šiame bėgime? Galbūt kažkurios atkarpos?
Nors atrodė, kad takai šiame bėgime man buvo pažįstami ir matyti – ne kartą bėgioti treniruočių ar „social“ bėgimų metu su draugais – vis tiek atsirado atkarpų, kurios maloniai nustebino. Labiausiai prie širdies – Sapieginės, Belmonto ir Verkių kilpos segmentai, bet šįkart išskirčiau Pavilnių atkarpą, kuri labiausiai įsirėžė į atmintį – galbūt emociją paaštrino ir pakilusi saulė, kuri taip gražiai skverbėsi pro medžius ant tako. Dar vienas malonus aspektas – trasoje beveik bet kuriuo metu galima sulaukti palaikymo, nes dauguma taškų lengvai pasiekiami tiek žiūrovams, tiek šeimos nariams ar draugams, atėjusiems palaikyti. Nuoširdus ačiū „Love Streams Running“ klubui už palaikymą ir šypsenas trasoje.
Kokie didžiausi iššūkiai bėgant aplink Vilnių? Ar yra sudėtingų ruožų, pakilimų?
Visa trasa banguojanti ir sąlyginai greita. Tokio ilgio distancijas dažniausiai renkuosi bėgti kalnuose, kur pasitaiko ilgesnės atkarpos kylant arba leidžiantis. Ten pasikeičia žingsnio ilgis ir tempas, todėl turi daugiau galimybių atsikvėpti ir „persigrupuoti“. Vilniuje, tik užlipus į kiek statesnį kalniuką, vėl turi skuosti pirmyn. Techniškai sudėtingų ruožų neišskirčiau, bet labai greita Verkių kilpa nuo 73-io kilometro ir po to sekusi kalnuota Sapieginės miško atkarpa akivaizdžiai priartino energijos stulpelį prie nulio.
Ar reikalingas toks renginys Lietuvai? Ar galėtų jis tapti prestižiniu ne tik Lietuvoje?
100 proc. reikalingas. Tai tikrai išskirtinė trasa ne tik lietuviams, bet ir užsieniečiams. Nesu tikras, ar esu buvęs tokiame dideliame mieste kaip Vilnius su tiek daug gamtos ir miškų, bet manau, ne vienam paliktų nepamirštamą įspūdį. UTMB varžybų serijoje taip pat yra varžybų, kurių atstumui santykinai mažai sukilimo. Nors jos vyksta kokiame nors atokiame gamtos kampelyje, bet nė viena renginį organizuojančios šalies sostinė negalėtų pasigirti tokiais miškais ir žaluma taip arti centro.
Dar prisimenant pati bėgimą – kokių savybių ir pasiruošimo reikia bėgant? Kokia avalynė reikalinga? Kaip maitinotės?
Reikia padirbėti ties ištverme, tolygiu tempo laikymu ir apsišarvuoti kantrybe, norint neperdegti pirmoje varžybų dalyje. Kadangi trasos dangos sąlygos buvo sausos, batų su pernelyg agresyviu protektoriumi neprireikė – visas atkarpas buvo galima įveikti ir su įprastais bėgimo batais. Pusę maisto nešiausi su savimi, kitą pusę pasiėmiau „dropbag“ stotelėje (iš viso apie 1 kg angliavandenių). Vandens pildžiausi praktiškai kiekvienoje stotelėje, na ir, aišku, nepamiršau vartoti pakankamai druskų, nes jų buvo išprakaituota su kaupu.
Tekstas: Dominyko Genevičiaus
Nuotraukos: Vilnius Trail Run
Lietuvos vandensvydžio čempionams išlieka kartėlis dėl išsprūdusio aukso Europoje