{"id":9900,"date":"2017-06-26T10:37:23","date_gmt":"2017-06-26T10:37:23","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/?p=9900"},"modified":"2017-06-26T10:37:23","modified_gmt":"2017-06-26T10:37:23","slug":"legendine-plaukike-birute-statkeviciene-vandenyje-turime-virsti-balionais","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/legendine-plaukike-birute-statkeviciene-vandenyje-turime-virsti-balionais\/","title":{"rendered":"Legendin\u0117 plaukik\u0117 Birut\u0117 Statkevi\u010dien\u0117: vandenyje turime virsti balionais"},"content":{"rendered":"

Kas jau kas, bet Birut\u0117 Statkevi\u010dien\u0117 plaukdama tur\u0117t\u0173 jaustis it \u017euvis vandeny. Ta\u010diau pirmoji Lietuvos olimpiet\u0117 plaukik\u0117, daugkartin\u0117 Lietuvos \u010dempion\u0117 ir rekordinink\u0117, Europos ir pasaulio veteran\u0173 plaukimo \u010dempion\u0117 ir prizinink\u0117 prisipa\u017e\u012fsta \u2013 vandens ji bijanti. Ir visus \u012fsp\u0117ja: \u201eVanduo \u2013 draugas tiems, kas nori draugauti, bet kas nori b\u016bti stipresnis u\u017e vanden\u012f, da\u017enai lieka jo nugal\u0117tas\u201c.<\/p>\n

B. Statkevi\u010dien\u0117 \u012f vanden\u012f neria kasdien. T\u0105dien, kai kalb\u0117jom\u0117s, j\u0105 pagavau tik i\u0161lipusi\u0105 i\u0161 baseino, kuriame ji \u012fveik\u0117 tris kilometrus. \u0160altuoju met\u0173 laiku moteris plaukioja baseine, vasar\u0105, kai vanduo \u012f\u0161yla iki 19-20 laispni\u0173 \u2013 atviruose vandens telkiniuose.<\/p>\n

Plaukti baseine ir atvirame vandens telkinyje \u2013 skirtingi dalykai. B. Statkevi\u010dien\u0117 prisipa\u017e\u012fsta ilgai nem\u0117gusi atvir\u0173 vandens telkini\u0173: \u201ePlaukikai baseine priprat\u0119 prie u\u017edaros erdv\u0117s, u\u017etat jie bijo atviro vandens telkinio\u201c. Ta\u010diau i\u0161dr\u012fsusi, nesigaili: \u201eSkirtumas did\u017eiulis. Sveikiau plaukti atvirame vandens telkiny, nes grynas oras, kitas kv\u0117pavimas ir erdv\u0117s daugiau. Kaip p\u016bkuose plauki\u201c.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Ir nors u\u017e tituluotos moters pe\u010di\u0173 \u2013 t\u016bkstan\u010diai nuplaukt\u0173 kilometr\u0173 ir Lamp\u0117d\u017ei\u0173 karjeras, \u012fveiktas suri\u0161tomis rankomis ir kojomis, ji sako, kad ir \u0161iandien, treniruodamasi atvirame vandens telkinyje, visada nori, kad j\u0105 kas nors lyd\u0117t\u0173 \u2013 valtele ar drauge plaukdamas. Ir visiems, norintiems m\u0117gautis vandeniu, plaukik\u0117, trener\u0117 ir mokslinink\u0117 pataria: nepervertinkite j\u0117g\u0173, o kad pajustum\u0117te tikr\u0105j\u012f plaukimo malonum\u0105, i\u0161mokite plaukti taisyklingai.<\/p>\n

Kada plaukti sveika<\/strong><\/p>\n

Kiek laiko vandeny reik\u0117t\u0173 plaukioti, kad pajustum naud\u0105 sveikatai, priklauso nuo kiekvieno pasirengimo lygio. Ta\u010diau pirmiausia reikia atsiminti, jog svarbu plaukti ne ilgai, o taisyklingai.<\/p>\n

\u201eJeigu plauki pak\u0117l\u0119s galv\u0105, laikai j\u0105 u\u017evert\u0119s, tai jokia sveikata. Mes gi nevaik\u0161tome u\u017evert\u0119 galvos. Taip kaklo raumenys b\u016bna i\u0161 vienos pus\u0117s \u012ftempti, o sprando raumenys sutraukti, k\u016bnas i\u0161silenk\u0119s. Tad pirmiausia reikia mokytis taisyklingos k\u016bno pad\u0117ties vandeny, o tai susij\u0119 su veido panardinimu \u012f vanden\u012f ir mok\u0117jimu kv\u0117puoti\u201c, \u2013 teigia B. Statkevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Taigi klausim\u0105 \u201ekiek?\u201c reik\u0117t\u0173 keisti \u012f \u201ekaip?\u201c<\/p>\n

Kaip? Arba klaidos<\/strong><\/p>\n

Pirmoji klaida, anot B. Statkevi\u010dien\u0117s, netaisyklinga k\u016bno pad\u0117tis vandenyje. K\u016bnas vandeny turi b\u016bti lygiai toks pat, ir net tiesesnis, negu mums vaik\u0161tant. \u201eJeigu atsistosime prie sienos ir prispausime galv\u0105, duben\u012f, pe\u010dius, lygiai tokia pad\u0117tis turi b\u016bti ir vandeny. Be to, labai svarbu taisyklingai kv\u0117puoti\u201c, \u2013 plaukimo prad\u017eiamoksl\u012f d\u0117sto patyrusi specialist\u0117. Ji primena, kad vanduo nem\u0117gsta staigi\u0173 judesi\u0173, jie turi b\u016bti plasti\u0161ki. \u201eKuo didesnis rank\u0173 ar koj\u0173 greitis, tuo labiau did\u0117ja pasiprie\u0161inimas \u2013 kvadratu!\u201c \u2013\u00a0 \u012fsitikinusi plaukik\u0117. O atskleisti \u0161i\u0105 ties\u0105 pasi\u016blo atliekant paprast\u0105 eksperiment\u0105: ranka smarkiai tek\u0161telint \u012f vanden\u012f, j\u012f pramu\u0161ti sunku. Tuo tarpu pla\u0161tak\u0105 pad\u0117jus ant vandens ir l\u0117tai gramzdinant, ji sk\u0119s be jokio pasiprie\u0161inimo.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u201eTie, kurie plaukia laisvuoju stiliumi ir ta\u0161ko vanden\u012f, daugiau j\u0117gos atiduoda ne k\u016bno st\u016bmimui \u012f priek\u012f, bet vandens pramu\u0161imui\u201c, \u2013 nedaryti staigi\u0173 judesi\u0173, kurie u\u017eblokuoja ir kv\u0117pavim\u0105, moko B. Statkevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Kas moka plaukti<\/strong><\/p>\n

Da\u017enas i\u0161 m\u016bs\u0173, galintis nors truput\u012f jud\u0117ti vandeniu, \u012fsitikin\u0119s, kad plaukti moka. Bet kada \u017emogus i\u0161ties gali save vadinti mokan\u010diu?<\/p>\n

B. Statkevi\u010dien\u0117s teigimu, jeigu \u017emogus plaukia, ir jo veidas \u012fkv\u0117pus nuleid\u017eiamas \u012f vanden\u012f, jeigu jo kv\u0117pavimas yra ritmi\u0161kas, jis gali plaukti ir plaukti ilgai. Mokantis plaukti \u017emogus vandens pavir\u0161iumi gali jud\u0117ti apie pus\u0119 valandos dviem taisyklingais plaukimo b\u016bdais, pvz., nugara ir kr\u016btine. Be to, pravartu savo geb\u0117jimus pasitikrinti banguotame vandeny, kur plaukimas visai kitoks nei baseine ar ramiame vandeny.<\/p>\n

Kai ne\u017einai fizikos d\u0117sni\u0173…<\/strong><\/p>\n

\u201eVisi galvoja, kad sk\u0119sta tie, kurie nemoka plaukti. Sk\u0119sta tie, kurie ne\u017eino anatomijos ir fizikos d\u0117sni\u0173 vandeny\u201c, \u2013 tvirtina B. Statkevi\u010dien\u0117. Ir svarbiausi\u0105 ties\u0105 primena:\u00a0 \u201eGalvos svoris vir\u0161 vandens, jeigu imsime atskiras k\u016bno dalis, sudaro ma\u017edaug 7 procentus k\u016bno svorio. O k\u016bnas vandeny pagal Niutono d\u0117sn\u012f sveria tiek, kiek jis i\u0161stumia vandens. Jeigu mes i\u0161kv\u0117psime or\u0105 ir atsigulsime ant vandens, i\u0161stumsime apie 2 litrus vandens,\u00a0 taigi sversime vandeny apie 2 kg.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Taigi koki\u0105 klaid\u0105 daro sk\u0119stantieji?\u00a0 Sk\u0119sdamas \u017emogus pirmiausia keli\u0105 galv\u0105 \u012f vir\u0161\u0173 ir nori r\u0117kti: \u201eGelb\u0117kite!\u201c Bet galva vir\u0161 vandens \u2013 5 kg, o k\u016bnas po vandeniu \u2013 2 kg! Jeigu pradeda kelti rank\u0105, dar 2\u20134 kg prisideda, kita ranka \u2013 v\u0117l tiek pat. Kuo daugiau \u017emogus kilnos rankas ir stengsis i\u0161kelti kuo daugiau k\u016bno \u012f vir\u0161\u0173, tuo grei\u010diau jis sk\u0119s\u201c. Tod\u0117l B. Statkevi\u010dien\u0117 pataria: joki\u0173 smarki\u0173 judesi\u0173! Pad\u0117s l\u0117tas (greitai daug ne\u012fkv\u0117psite!) ir gilus \u012fkv\u0117pimas, reik\u0117t\u0173 atpalaiduoti veido raumenis ir gultis ant nugaros, o tada nekeliant rank\u0173, po truput\u012f judinant kojas bandyti jud\u0117ti saugios vietos link.<\/p>\n

\u012ekv\u0117pimas \u2013 kitas svarbus momentas.<\/p>\n

Vienas B. Statkevi\u010dien\u0117s m\u0117gstam\u0173 posaki\u0173: vandeny \u017emogus turi tapti balionu, nes prip\u016bstas balionas nesk\u0119sta. Kaip virsti balion\u0117liu? \u201eTurime \u012f plau\u010dius \u012fkv\u0117pti daug oro. \u017dmogus sk\u0119sta tada, kai jis ne\u012fkvepia, o i\u0161pu\u010dia or\u0105 \u2013 tada ima grimzti \u012f vanden\u012f\u201c, \u2013 ai\u0161kina patyrusi plaukik\u0117.<\/p>\n

Kad nereik\u0117t\u0173 ne\u0161iotis adatos<\/strong><\/p>\n

Sutraukt\u0105 raumen\u012f atpalaiduoti padeda bakstel\u0117jimas adata ar kitu smailiu daiktu. Bet vandenyje adatos nerasime. O k\u0105 daryti, jeigu raumen\u012f m\u0117\u0161lungis ima traukti beplaukiant? Raumen\u012f, pasak B. Statkevi\u010dien\u0117s, sutraukia tada, kai judesys per staigus, kai raumuo nuvargintas arba organizmas nusilp\u0119s. \u201eTu negali intensyviai dirbti, jeigu blogai jautiesi, nes tada didesn\u0117 tikimyb\u0117, kad sutrauks raumen\u012f. Tai organizmo pasiprie\u0161inimo reakcija.\u00a0 Mes, plaukikai, labai gerai jau\u010diame savo k\u016bn\u0105. O \u0161tai prie\u0161 kelerius metus Elektr\u0117nuose vyko trij\u0173 valand\u0173 plaukimo var\u017eybos, nuplaukiau 9 km 400 m \u2013 tada man prad\u0117jo traukti vien\u0105 koj\u0105, prad\u0117jau jausti ir pe\u010dius. Tada t\u0105 koj\u0105 atpalaiduoji ir nedarai judesio arba pereini \u012f kit\u0105 plaukimo b\u016bd\u0105\u201c, \u2013 kaip tokioje situacijoje elg\u0117si pati ir kaip der\u0117t\u0173 elgtis, pasakoja moteris. Ta\u010diau pagrindin\u0117 taisykl\u0117 \u2013 per daug nepasitik\u0117ti savo j\u0117gomis, neplaukti toli \u012f gilum\u0105, per daug nenuvarginti k\u016bno.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Atleisti sutraukt\u0105 raumen\u012f padeda ir jo i\u0161tempimas per j\u0117g\u0105: \u201eSutrauktas raumuo sutrump\u0117ja. Jeigu sutraukia blauzd\u0105, reikia u\u017elau\u017eti pir\u0161tus arba atsistoti ir pavaik\u0161\u010dioti ant kuln\u0173\u201c.<\/p>\n

J\u016bra \u2013 iki keli\u0173<\/strong><\/p>\n

\u201eSaugiausia baseine\u201c, \u2013 juokiasi B. Statkevi\u010dien\u0117, paklausta, kur saugiausia maudytis. Ir jau rimtai priduria: saugiausia ten, kur pa\u017eym\u0117tos ribos, kur yra gelb\u0117tojai. Be to, plaukti reikia ne nuo kranto \u012f gyl\u012f, o atvirk\u0161\u010diai: \u012fsibrid\u0119 iki juosmens plaukiame kranto link ar i\u0161ilgai jo. Tada nebaisi ir j\u016bra. \u201ePakalb\u0117kite su plaukikais: n\u0117 vienas plaukikas neplauks tolyn \u012f j\u016br\u0105 \u2013 \u012fbrenda iki juosmens ir plaukia pakran\u010diui\u201c, \u2013 patikina B. Statkevi\u010dien\u0117. Ji pasakoja, kaip kart\u0105, treniruodamasi Akmenos e\u017eere, plaukiojo palei krant\u0105, o i\u0161lipusi i\u0161 vandens i\u0161girdo \u017emoni\u0173 kompliment\u0173: \u201eKaip gra\u017eiai plaukiate!\u201c. Pasirodyti panoro ir vienas vaikinas. \u201eJis \u012fbrido ir nuplauk\u0117 toli toli. Kai gr\u012f\u017eo, jam pasakiau: \u201eManai, kad tave ten kas nors mat\u0117? Jeigu nori pasirodyti, kaip gerai plauki, plauk palei krant\u0105 \u2013 visi matys\u201c, \u2013 plaukti palei krant\u0105 ne tik gra\u017eu, bet ir saugu.<\/p>\n

Apskritai patarim\u0173 trener\u0117 gali ir nesibodi duoti, jeigu mato, kad j\u0173 reikia esantiems \u0161alia vandens. \u201eNegaliu nemokyti, nes vis\u0105 gyvenim\u0105 mokinu. Jei pamatau, kad t\u0117vai bando vaik\u0105 paguldyti ant vandens, prieinu ir visada patariu, kaip geriau t\u0105 padaryti\u201c, \u2013 ir nepra\u0161yta gero patarimo negaili B. Statkevi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Jameso Howardo plaukimas per Laman\u0161o s\u0105siaur\u012f<\/strong><\/p>\n

2016 m. gegu\u017e\u0117s 16 d. Jamesas Howardas perplauk\u0117 Laman\u0161o s\u0105siaur\u012f per 13 val. 13 min. ir pasiek\u0117 pasaulio rekord\u0105, kaip ankstyviausiu met\u0173 laiku \u0161i\u0105 distancij\u0105 \u012fveik\u0119s plaukikas. Ankstesnis rekordas buvo pasiektas gegu\u017e\u0117s 29 d., tad J.Howardas buvus\u012f pasiekim\u0105 pagerino 13 dien\u0173.<\/p>\n

 <\/p>\n