{"id":7024,"date":"2016-11-15T15:03:17","date_gmt":"2016-11-15T13:03:17","guid":{"rendered":"http:\/\/spomag-lt.localhost\/?p=7024"},"modified":"2016-11-15T15:05:42","modified_gmt":"2016-11-15T13:05:42","slug":"pergales-skerspjuvis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/pergales-skerspjuvis\/","title":{"rendered":"Pergal\u0117s skerspj\u016bvis"},"content":{"rendered":"

Ant pakylos stovintis laimingas sportininkas d\u0117kodamas pasilenkia, kai jam ant kaklo kabinamas aukso medalis, ta\u010diau tai yra… tik matoma medalio pus\u0117. Kitoje liko sportininko nueitas kelias, kad gal\u0117t\u0173 vadintis nugal\u0117toju, taip pat \u2013 j\u012f vald\u017eiusios mintys ir po\u017ei\u016bris.<\/p>\n

K\u0105 galvoja nugal\u0117tojas<\/strong>?<\/strong><\/h3>\n

Pergal\u0117 atsiranda galvoje <\/strong><\/p>\n

Pasaulyje jau kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 kalbama, kad psichikos stiprumas \u2013 geb\u0117jimas valdyti mintis, emocijas, nerim\u0105 ir prisitaikyti prie nauj\u0173 aplinkybi\u0173, taip pat mok\u0117jimas nusiteikti pergalei bet kokioje situacijoje \u2013 nugal\u0117tojus skiria nuo kit\u0173 sportinink\u0173. Tai geb\u0117jimas kovoti nenumatytomis aplinkyb\u0117mis, kai kyla gr\u0117sm\u0117 b\u016bti i\u0161mu\u0161tam i\u0161 v\u0117\u017ei\u0173. K\u016bn\u0105 parengti fizi\u0161kai kartais yra nepalyginti lengviau nei morali\u0161kai \u2013 k\u016bno judesiai ir technin\u0117s klaidos greitai pamatomi, i\u0161taisomi, nu\u0161lifuojami. Ta\u010diau to, kas vyksta sportininko galvoje, ne\u012fmanoma taip lengvai perskaityti.<\/p>\n

\"shutterstock_130679873\"<\/a><\/p>\n

Protas kuria realyb\u0119 <\/strong><\/p>\n

Nors mintys ir tikrov\u0117 neretai labai skiriasi, pasirodo, tai, kas slypi galvoje, visi\u0161kai realiai mus valdo fizi\u0161kai. Ypa\u010d sporte, kur labai svarbus judesi\u0173 tikslumas. Daugiausia tai reguliuoja b\u016btent nerv\u0173 sistema\u00a0\u2013 tam tikru momentu ji siun\u010dia impulsus \u012fsitempti atitinkamiems raumenims reikiama j\u0117ga, kad paskui b\u016bt\u0173 atliktas tikslus judesys. Tarkime, kai krep\u0161ininkas meta baudas, \u012ftampa b\u016bna mil\u017eini\u0161ka, atsakomyb\u0117 \u2013 taip pat, juk stebi t\u016bkstan\u010diai aki\u0173… Jeigu sportininkas nesugeba atsiriboti nuo spaudimo, metimas, kur\u012f nuo vaikyst\u0117s \u0161lifavo kiekvienoje treniruot\u0117je, be abejon\u0117s, bus netaiklus ir kamuolys skries pro \u0161al\u012f.<\/p>\n

I\u0161skiriamas trij\u0173 tip\u0173 nerimas: kognityvinis, arba proto (minties ir koncentracijos problemos), somatinis, arba k\u016bni\u0161kas (pilvo diegliai, smarkus \u0161irdies plakimas, prakaitavimas, drebulys) ir pasitik\u0117jimo praradimas, pasirei\u0161kiantis noru pasiduoti, nes atrodo, kad viskas prarasta. Psichologai rekomenduoja \u012fvairius darbo su savimi b\u016bdus.<\/p>\n

1. Pasirinkti ir i\u0161laikyti teigiam\u0105 po\u017ei\u016br\u012f<\/strong><\/p>\n

\u201eA\u0161 negaliu!\u201c, \u201eMan nepavyksta!\u201c, \u201eDieve, k\u0105 a\u0161 darau?\u201c \u2013 <\/em>tai tik keletas min\u010di\u0173, kurios paprastai apima silpnumo akimirk\u0105 prie\u0161 atsakingus momentus. Psichologai pabr\u0117\u017eia, kad neigiamas mintis reikia performuluoti ir nuo j\u0173 atsiriboti. Svarbus pozityvus pokalbis su savimi, kad dvejon\u0117s greitai b\u016bt\u0173 suvoktos, perfrazuotos ir nukreiptos kita linkme.<\/p>\n

2. Valdoma vaizduot\u0117<\/strong><\/p>\n

\"shutterstock_327125432\"<\/a><\/p>\n

Kiekvien\u0105 kart\u0105 b\u016bdamas trasoje daugkartinis \u201eTour de France\u201c nugal\u0117tojas Chrisas Froome\u2019as \u012fsivaizduoja, kad su savimi turi krep\u0161el\u012f monet\u0173. Jei lenktyn\u0117se nenaudingai i\u0161eikvoja energij\u0105, monetas i\u0161 jo i\u0161ima. Ch.\u00a0Froome\u2019as moka kiekvien\u0105 kart\u0105, kai mina prie\u0161 v\u0117j\u0105, kai kildamas \u012f kaln\u0105 lenkia prie\u0161inink\u0105, u\u017euot lauk\u0119s, kol baigsis \u012fkaln\u0117. Jis moka u\u017e tokius papras\u010diausius dalykus kaip vandens pa\u0117mimas i\u0161 automobilio, var\u017eyb\u0173 metu va\u017eiuojan\u010dio paskui sportinink\u0105. Jis moka tod\u0117l, kad visa tai atima energij\u0105, kuri \u012fveikiant paskutinius trasos kilometrus bus lemtingai svarbi. \u017durnalui \u201eWired\u201c talentingas brit\u0173 dviratininkas atskleid\u0117, kad per lenktynes jo tikslas \u2013 \u0161\u012f pinig\u0173 krep\u0161el\u012f \u012fsivaizduoti kuo pilnesn\u012f, nes ir menkiausias energijos \u0161vaistymas gali kainuoti pergal\u0119. Psichologijoje tai vadinama valdoma vaizduote \u2013 sportininkas savo energij\u0105 \u012fsivaduoja kaip real\u0173, suprantam\u0105 dalyk\u0105, tod\u0117l maksimaliai kontroliuoja k\u016bn\u0105, kad nety\u010dia nesusiklostyt\u0173 situacija, kai energija i\u0161senka anks\u010diau, nei baigiasi trasa. Tai ne vienintelis b\u016bdas, kaip galima panaudoti valdom\u0105 vaizduot\u0119. Kai kurie j\u0105 naudoja tam, kad prie\u0161 var\u017eybas mintimis pereit\u0173 vis\u0105 tras\u0105 ir b\u016bt\u0173 ramesni prie starto linijos.<\/p>\n

3. Tikslai ir sav\u0119s motyvavimas<\/strong><\/p>\n

\"shutterstock_97951064\"<\/a><\/p>\n

Visada b\u016btinas konkretus tikslas, d\u0117l kurio \u017emogus visapusi\u0161kai atsiduoda tam, k\u0105 daro. Vieniems tai bus olimpin\u0117s \u017eaidyn\u0117s, kitiems \u2013 pagerintas asmeninis rekordas. Tikslas privalo b\u016bti didelis, ta\u010diau realus, ir geriausia j\u012f paskirstyti \u012f daugel\u012f ma\u017eesni\u0173, kad b\u016bt\u0173 juntamas pasitenkinimas ir motyvacija dar labiau u\u017esidegus jo siekti.<\/p>\n

4. Sav\u0119s pa\u017einimas<\/strong><\/p>\n

Sportininkai nevienodai nusiteikia var\u017eyboms. Vieniems reikia ramyb\u0117s, kitiems \u2013 save pakurstyti ir supykti, kad prie staro linijos b\u016bt\u0173 u\u017esideg\u0119 ir pasireng\u0119 kovai. Daugelis atlet\u0173 pripa\u017e\u012fsta, kad prie\u0161 var\u017eybas daug negalvoja, \u2013 papras\u010diausiai eina ir daro tai, k\u0105 sugeba. Tam i\u0161ties reikalinga patirtis ir stiprus psichologinis nusiteikimas.<\/p>\n

Tik\u0117jimas savimi svarbiau u\u017e visk\u0105<\/strong><\/p>\n

\"shutterstock_110592482\"<\/a><\/p>\n

Ne\u012fmanoma per dien\u0105 prarasti visko \u2013 \u017eini\u0173, geb\u0117jim\u0173, gali\u0173, fizinio pasirengimo, d\u0117l ko buvo dirbama i\u0161tisus metus. Ta\u010diau pasitik\u0117jim\u0105 savimi galima prarasti per kelias minutes. Tod\u0117l visada turi b\u016bti balansas \u2013 jei pasitik\u0117jimas savimi labai didelis ir nepagr\u012fstas, galima tinkamai ne\u012fvertinti prie\u0161ininko ir pervertinti savo galimybes. Jei pasitik\u0117jimas savimi ma\u017eas, nemalonumai garantuoti. Kai \u017emogus \u012fsis\u0105monins, kad pats valdo k\u016bn\u0105, nusiteikim\u0105, streso lyg\u012f, \u012fsivaizdavim\u0105 ir koncentracij\u0105 \u2013 susikurs pasitik\u0117jim\u0105 savimi ir savo galiomis. I\u0161 ties\u0173 viskas priklauso nuo jo, ne nuo ko nors kito, pavyzd\u017eiui, trenerio, kurio n\u0117ra \u0161alia, ar negausaus b\u016brio palaikytoj\u0173.<\/p>\n

\n

Atletas gali b\u016bti puikiai pasireng\u0119s fizi\u0161kai, talentingas, bet jei netur\u0117s tvirto charakterio ir nebus ry\u017etingas, realizuoti geb\u0117jimus jam bus sunku. Taip pat jei sportininkas turi tiksl\u0105 ir mato misij\u0105, ta\u010diau prastai pasireng\u0119s fizi\u0161kai, dideliu darbu ir tro\u0161kimu nepasiduoti gal\u0117s daug pasiekti. Auk\u0161to lygio atletai da\u017eniausiai \u0161iomis savyb\u0117mis pasi\u017eymi.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Kaip atrodo nugal\u0117tojas?<\/strong><\/h3>\n

Pergal\u0117 gali b\u016bti prigimtin\u0117 <\/strong><\/p>\n

Atlikdami kompleksinius kr\u016bvio testus, gydytojai neretai pastebi, kad visi\u0161kai nesportuojantis \u017emogus turi gamtos dovan\u0105 sportuoti, pavyzd\u017eiui, jo organizmas maksimaliai suvartoja deguon\u012f. Vadinasi, genai suteikia ger\u0105 pagrind\u0105 tobul\u0117ti. Svarbus gyvenimo etapas yra paauglyst\u0117, kai organizmas auga ir raumen\u0173 mas\u0117 pama\u017eu did\u0117ja, tod\u0117l gali vystytis \u0161irdies ir kv\u0117pavimo \u2013 tai yra funkcin\u0117s \u2013 sistemos, kurios atlieka pagrindin\u012f vaidmen\u012f vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n

\"shutterstock_133643174\"<\/a><\/p>\n

K\u016bno efektyvumas <\/strong><\/p>\n

Treniruoto \u017emogaus organizmas funkcionuoja daug geriau nei biuro darbuotojo. Pavyzd\u017eiui, eilinio \u017emogaus \u0161irdis perpumpuoja apie 17\u00a0litr\u0173 kraujo, profesionalaus sportininko \u2013 iki 35. Vadinasi, sportininko \u0161irdis per minut\u0119 atlieka dvigubai didesn\u012f darb\u0105, tad organizmas gauna gerokai daugiau deguonies, geriau pamaitinami raumenys, b\u016bna spartesn\u0117 med\u017eiag\u0173 apykaita, grei\u010diau pa\u0161alinama tai, kas nereikalinga. Tod\u0117l sportininkas visk\u0105 gali atlikti grei\u010diau ir ilgiau. \u017dinoma, daug k\u0105 galima i\u0161treniruoti, ta\u010diau visi turime genetines ribas. Kad b\u016bt\u0173 palaikomas organizmo efektyvumas, svarbu gele\u017einis treniruo\u010di\u0173 re\u017eimas, nes visada reikia palaikyti funkcini\u0173 sistem\u0173 tonus\u0105, antraip jos ims veikti vis l\u0117\u010diau.<\/p>\n

\n

Norint palaikyti k\u016bno efektyvum\u0105, svarbus gele\u017einis treniruo\u010di\u0173 re\u017eimas.<\/p>\n<\/blockquote>\n

Tinkamas pasirinkimas <\/strong><\/p>\n

\u017dinoma, daug lemia ir tai, ar \u017emogus apskirtai pasirinko tinkam\u0105 sporto \u0161ak\u0105. Raumen\u0173 skaidul\u0173 santykis, rai\u0161\u010di\u0173 elastingumas ir s\u0105nari\u0173 lankstumas \u2013 tik keli veiksniai, lemiantys tai, kurioje sporto \u0161akoje atletas gali pasiekti geriausi\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n

Konsultavo \u017dermena Vazne, LSPA asocijuota profesor\u0117, ir Sandra Rozen\u0161toka, Sporto laboratorijos vyriausioji gydytoja<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ant pakylos stovintis laimingas sportininkas d\u0117kodamas pasilenkia, kai jam ant kaklo kabinamas aukso medalis, ta\u010diau tai yra… tik matoma medalio\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":7037,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[74,42],"class_list":["post-7024","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sportas","tag-2017-ziema","tag-naudinga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7024","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7024"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7024\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7040,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7024\/revisions\/7040"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/7037"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7024"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7024"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7024"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}