{"id":23281,"date":"2023-02-10T09:35:07","date_gmt":"2023-02-10T09:35:07","guid":{"rendered":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/?p=23281"},"modified":"2023-02-10T09:35:07","modified_gmt":"2023-02-10T09:35:07","slug":"kaip-samoninguma-itraukti-i-savo-uzimta-dienotvarke-ir-net-sporto-saleje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/kaip-samoninguma-itraukti-i-savo-uzimta-dienotvarke-ir-net-sporto-saleje\/","title":{"rendered":"Kaip s\u0105moningum\u0105 \u012ftraukti \u012f savo u\u017eimt\u0105 dienotvark\u0119 ir net sporto sal\u0117je?"},"content":{"rendered":"

Veikiausiai jau esate gird\u0117j\u0119 apie pla\u010diai paplitusius s\u0105moningumo tyrimus, kurie rodo, kad geb\u0117jimas b\u016bti dabarties akimirkoje, gali tur\u0117ti daugyb\u0119 privalum\u0173 \u2013 nuo ma\u017eesnio streso iki didesnio susikaupimo ir laim\u0117s. Ta\u010diau kas tiksliai yra s\u0105moningumas? Kaip j\u012f atpa\u017einti ir pasinaudoti jo teikiama nauda kasdienyb\u0117je? Ekspertai dalijasi \u012f\u017evalgomis, kad s\u0105moningai atliekant tam tikrus veiksmus pager\u0117ja j\u0173 kokyb\u0117, o \u0161tai s\u0105moningas fizinis aktyvumas duoda kur kas daugiau naudos k\u016bnui ir organizmui.<\/p>\n

S\u0105moningumas lygu sustojimui<\/strong><\/p>\n

\u012erodyta, kad s\u0105moningumu gr\u012fstos atsipalaidavimo technikos gali pad\u0117ti ne tik suma\u017einti stres\u0105 ir depresij\u0105, bet sustiprinti imumin\u0119 sistem\u0105, pad\u0117ti valdyti skausm\u0105, atsikratyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 ir priklausomybi\u0173, numal\u0161inti nemig\u0105, suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f ir net teigiama linkme pakeisti smegen\u0173 strukt\u016br\u0105 bei funkcij\u0105. Geriausia dalis? \u012etraukti s\u0105moningum\u0105 \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105 gali b\u016bti paprasta net ir labiausiai u\u017eimtu metu.<\/p>\n

Tiesa, d\u0117mesingo \u012fsis\u0105moninimo trener\u0117 ir psicholog\u0117 R\u016bta Suchockait\u0117<\/strong> teigia, kad visgi daugelis nesupranta, kas yra tikrasis s\u0105moningumas m\u016bs\u0173 gyvenime: \u201eJeigu \u017emogus galvoja, kad yra s\u0105moningas, kuomet yra apsisprend\u0119s gyvenime d\u0117l tam tikr\u0173 dalyk\u0173 \u2013 tai n\u0117ra tas s\u0105moningumas, kuris vadinamas \u201emindfulness<\/em>\u201c. Yra atliktas tyrimas, kuriuo buvo klausiama \u017emoni\u0173, ar jie galvoja, kad yra s\u0105moningi. Tai net 80 proc. atsak\u0117, kad \u201etaip\u201c. Bet jeigu tikriname s\u0105moningum\u0105 pagal tam tikrus kriterijus, tai pus\u0117 apklaust\u0173j\u0173 to kriterijaus neatitiko.\u201c<\/p>\n

\"\"
R\u016bta Suchockait\u0117<\/figcaption><\/figure>\n

Jos teigimu, s\u0105moningumas yra \u0161iek tiek daugiau. Tai \u2013\u00a0 apie vidin\u0119 i\u0161mint\u012f, savistabos kompetencijas, kai bet koks m\u016bs\u0173 veiksmas daromas ne i\u0161 \u017einojimo ar automatizmo: \u201eS\u0105moningumas yra apie sustojim\u0105 ir \u012fsis\u0105monim\u0105: kas vyksta, kokios mano mintys, emocijos ar impulsai. Ne automati\u0161kas veikimas, o s\u0105moningas pasirinkimas ir apsisprendimas. S\u0105moningumas neegzistuoja be d\u0117mesio valdymo kompetencij\u0173, kuri\u0173 reikia mokytis prakti\u0161kai.\u201c<\/p>\n

M\u016bs\u0173 protas kaip a\u0161tuonkojis<\/strong><\/p>\n

Praktikuoti s\u0105moningum\u0105, tai tas pats kaip u\u017esiauginti raumenis, sako \u012fsisamoninimo trener\u0117. O meditaciniai s\u0105moningumo pratimai gali t\u0119stis nuo keli\u0173 iki keliasde\u0161imt minu\u010di\u0173.<\/p>\n

\u201eJeigu praktikuojame kv\u0117pavimo meditacij\u0105, tai sutelkiame d\u0117mes\u012f \u012f kv\u0117pavim\u0105. Jeigu pastebime, kad d\u0117mesys nuklysta, mes j\u012f v\u0117l gr\u0105\u017einame \u012f kv\u0117pavimo sutelkim\u0105. Kai to i\u0161mokstame per formalias praktikas, tai s\u0105moningumo kompetencija atsiranda ir gyvenime \u2013 valdyti d\u0117mes\u012f ir perkelti ne ten, kur jis nukrypsta, bet ten kur norime\u201c, \u2013 praktiniais patarimais dalinasi R. Suchockait\u0117.<\/p>\n

Psicholog\u0117 pastebi, kad greitas gyvenimo tempas, \u012ftempta geopolitin\u0117 situacija, asmeniniai i\u0161\u0161\u016bkiai \u2013 visa tai daugybei \u017emoni\u0173 kelia nerim\u0105 ir stres\u0105, apsunkina kasdienyb\u0119. Tod\u0117l da\u017enai esame prat\u0119 atlikti ir kelet\u0105 darb\u0173 vienu metu. O kai tai darome, ji m\u016bs\u0173 smegenis lygina su a\u0161tuonkoju \u2013 su skirtingomis kojomis, bet i\u0161kreiptomis skirtingomis kryptimis.<\/p>\n

\u201eTai rei\u0161kia, kad tuo metu negalime b\u016bti pilnai d\u0117mesingi vienam dalykui, kur\u012f darome. Jeigu vienu metu darome du dalykus, tai m\u016bs\u0173 d\u0117mesys ir vidiniai resursai pasidalina \u012f dvi dalis. Tuomet nuken\u010dia darom\u0173 dalyk\u0173 kokyb\u0117, atsiranda bla\u0161kymasis, kuris kelia stres\u0105 ir nerim\u0105\u201c, \u2013 paai\u0161kina R. Suchockait\u0117.<\/p>\n

Gerina fizin\u0119 sveikat\u0105<\/strong><\/p>\n

Sveikatingumo klub\u0173 \u201eImpuls\u201c treneris Deimantas Vaitkevi\u010dius<\/strong> teigia, kad s\u0105moningai treniruodamiesi didiname sportavimo efektyvum\u0105, ma\u017einame traum\u0173 rizik\u0105, galime labiau kontroliuoti fizin\u0117s veiklos eig\u0105 ir grei\u010diau pasiekti trok\u0161tam\u0173 rezultat\u0173.<\/p>\n

\"\"
Deimantas Vaitkevi\u010dius<\/figcaption><\/figure>\n

\u201eS\u0105moningi galime b\u016bti net ir atlikdami paprastus fizinius pratimus. Pavyzd\u017eiui, vaik\u0161\u010diodami. Galime susikoncentruoti \u012f savo poj\u016b\u010dius: energetik\u0105, \u0161irdies darb\u0105, emocijas, deguonies apykait\u0105 ir tokiu b\u016bdu labiau kontroliuoti u\u017esi\u0117mimo proces\u0105 ir nepersitreniruoti arba, atvirk\u0161\u010diai, pasiekti geresni\u0173 rezultat\u0173. Moksliniais tyrimais \u012frodyta, kad susikoncentravus \u012f atliekam\u0105 pratim\u0105 ir dirban\u010di\u0173 raumen\u0173 veikl\u0105 padid\u0117ja raumens susitraukimo efektyvumas, daugiau raumenini\u0173 skaidul\u0173 \u012fsijungia \u012f darb\u0105, padid\u0117ja raumen\u0173 inervacija\u201c, \u2013 sako \u201eImpuls\u201c treneris.<\/p>\n

Daugelis m\u016bs\u0173 steb\u0117dami bet kurios sporto \u0161akos var\u017eybas, i\u0161 \u0161alies stebisi sportinink\u0173 ramybe ir koncentracija. Ta\u010diau sporto psichologai teigia, kad net ir geriausi pasaulio sportininkai patiria kur kas didesn\u012f nerim\u0105 ir stres\u0105 lyginant su mumis.<\/p>\n

Pasak D. Vaitkevi\u010diaus, b\u016btent profesional\u016bs atletai geriausiai \u017eino, kaip i\u0161 naujo sutelkti d\u0117mes\u012f, kai jis nuklysta: \u201eTai jie daro praktikuodami d\u0117mesingum\u0105, t. y. mokosi savo d\u0117mes\u012f i\u0161laikyti dabarties akimirkoje, sugr\u0105\u017eindami j\u012f atgal \u012f tiksl\u0105. Tai tarsi proto vedimas \u012f sporto sal\u0119. T\u0105 galime i\u0161mokti daryti kiekvienas, tereikia sutelkti d\u0117mes\u012f \u012f tai, k\u0105 darome. Rezultatui padidinti galime pasitelkti vaizduot\u0119, \u012fsivaizduoti proces\u0105 ir ko trok\u0161tame.\u201c<\/p>\n

Trenerio D. Vaitkevi\u010diaus praktiniai patarimai, kaip s\u0105moningai u\u017esiimti fizine veikla:<\/p>\n

    \n
  • Sutelkite d\u0117mes\u012f \u012f save ir \u012f tai, k\u0105 darote.<\/li>\n
  • Susikoncentruokite \u012f raumen\u0173 susitraukim\u0105 ir atsipalaidavim\u0105 kv\u0117puojant. Koncentruodamiesi \u012f dirban\u010dius raumenis, \u012fdarbinsite smegenis ir k\u016bn\u0105, ne tik atliksite judesius, bet ir sutelksite d\u0117mes\u012f \u012f t\u0105 srit\u012f.<\/li>\n
  • Apsvarstykite savo tikslus ir atitinkamai suplanuokite tai, k\u0105 norite pasiekti. Laikantis rutinos koncentracija bus sutelkta ten, kur reikia.<\/li>\n
  • Jei treniruot\u0117s neteikia malonumo, persvarstykite savo pasirinkim\u0105. Labiau tik\u0117tina, kad i\u0161laikysite koncentracij\u0105, jei patinka tai, k\u0105 darote.<\/li>\n<\/ul>\n

     <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Veikiausiai jau esate gird\u0117j\u0119 apie pla\u010diai paplitusius s\u0105moningumo tyrimus, kurie rodo, kad geb\u0117jimas b\u016bti dabarties akimirkoje, gali tur\u0117ti daugyb\u0119 privalum\u0173\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":23282,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[30],"tags":[175,42],"class_list":["post-23281","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-meditacija","tag-naudinga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23281","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23281"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23281\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23284,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23281\/revisions\/23284"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23282"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23281"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23281"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23281"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}