Psichologas Paulius Rak\u0161tikas<\/strong> pastebi, kad kone kasdienybe tapo gird\u0117ti tokias frazes kaip \u201eapleidau savo pom\u0117gius\u201c, \u201eneturiu laiko\u201c arba \u201enesuprantu, kokia kryptimi gyvenimas juda\u201c.<\/p>\n \u201eToki\u0173 frazi\u0173 naudojimas da\u017enai \u017emon\u0117ms u\u017eduoda egzistencinius klausimus, \u012f kuriuos galima rasti atsakymus skiriant laiko sau. B\u016bdami su savimi, galime geriau jausti patys save. Geriau suprantame, k\u0105 galvojame, \u012fsiklausome savo k\u016bno. Tai \u2013 savivokos galimyb\u0117, kuri atsiranda per laik\u0105 sau\u201c, \u2013 teigia P. Rak\u0161tikas.<\/p>\n Psichologo teigimu, \u017emon\u0117s jau \u012fprat\u0119, kad j\u0173 kasdienyb\u0117je vyrauja labai daug veikl\u0173: \u201eTa\u010diau mes patys susiplanuojame jas. Jeigu sugeb\u0117jome susiplanuoti savo labai u\u017eimt\u0105 dienotvark\u0119, tai galime suvokti, kad turime geb\u0117jim\u0105 susiplanuoti ir laik\u0105 sau. Da\u017enai \u017emon\u0117s skund\u017eiasi: \u201eneturiu laiko sau\u201c. Tada reik\u0117t\u0173 susim\u0105styti, kod\u0117l j\u016bs\u0173 prioritet\u0173 s\u0105ra\u0161e tai nukeliavo \u012f dugn\u0105.\u201c<\/p>\n Kok\u012f save mes norime si\u016blyti kitiems?<\/strong><\/p>\n Pasak P. Rak\u0161tiko, klaidinga manyti, kad neturime laiko, kai jis priklauso tik mums \u2013 juk negyvename kito \u017emogaus ar darbdavio gyvenimo ir patys renkam\u0117s, kam j\u012f skirti. Jis taip pat pastebi, jog daugelis m\u016bs\u0173 iki \u0161iol ne\u017eino ir nesugeba, kaip atskirti darb\u0105 nuo buvimo su savimi.<\/p>\n \u201eU\u017eduokime sau klausim\u0105: \u201ekas man yra darbas?\u201c Manau, kad tik ma\u017ea dalis atsakys, kad tai viso gyvenimo prasm\u0117 ir laim\u0117. Da\u017eniausiai suvokiama ne taip kategori\u0161kai: \u012fvardijama, kad darbas \u2013 tik tam tikra gyvenimo dalis. Atsak\u0119 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 suprasime, kad yra kur kas svarbesni\u0173 dalyk\u0173\u201c, \u2013 sako psichologas.<\/p>\n Pirmiausia P. Rak\u0161tikas pataria \u012fsivardinti, kokie svarb\u016bs dalykai yra gyvenime: santykiai su \u0161eima, draugais, m\u0117gstami pom\u0117giai, hobis, kuriuo neu\u017esiimate, bet praeityje nor\u0117jote: \u201eKai turite s\u0105ra\u0161\u0105, kas jums yra brangu gyvenime, galima susid\u0117lioti dienotvark\u0119 ir matyti, kurioje vietoje yra laikas sau. Jeigu jo n\u0117ra \u2013 \u00a0pabandykite susiplanuoti.\u201c<\/p>\n Psichologas \u012fsp\u0117ja, kad tai padaryti nebus lengva, nes planuodami laik\u0105 \u017emon\u0117s jau\u010diasi nemaloniai \u2013 mano, kad yra svarbesni\u0173 dalyk\u0173 gyvenime. \u201eDa\u017enai tai suvokiame kaip egoizm\u0105 ir vagyst\u0119, kad apgauname kitus \u017emones: savo antr\u0105j\u0105 pus\u0119, vaikus ar darbdav\u012f. Bet visgi tai yra netiesa, nes tik psichologi\u0161kai atsigav\u0119, galime save si\u016blyti kaip kokybi\u0161k\u0105 \u017emog\u0173. Galime net provokuoti save ir klausti, kok\u012f save mes norime si\u016blyti kitiems? I\u0161sekus\u012f, pavargus\u012f ir impulsyv\u0173? Ar norime per darbo pokalb\u012f sakyti darbdaviui, kad esu nemokantis pasir\u016bpinti savimi, bet galiu jums \u201etarnauti\u201c? Ar visgi norime, kad greta esantys \u017emon\u0117s jaust\u0173si laimingi, energingi ir palaikantys?\u201c, \u2013 klausia P. Rak\u0161tikas.<\/p>\n Jis taip pat si\u016blo planuojant laik\u0105 su savimi \u012ftraukti antr\u0105j\u0105 pus\u0119 ar artimuosius: \u201eTaip pad\u0117site vienas kitam. \u00a0I\u0161leiskite ka\u017ekur j\u012f ar j\u0105 pab\u016bti su savimi. Pavyzd\u017eiui, \u017emonai dovanoju vien\u0105 biliet\u0105 \u012f teatr\u0105. Kitiems gal atrodo keistai, kad eis viena, ta\u010diau tai didelis d\u017eiaugsmas, nes patenkinamas \u017emogaus poreikis pab\u016bti su savimi.\u201c<\/p>\n Bent <\/strong>20-30 min. fiziniam aktyvumui<\/strong><\/p>\n Sveikatingumo klub\u0173 \u201eImpuls\u201c treneris Deimantas Vaitkevi\u010dius<\/strong> sako, kad laik\u0105 sau puikiai galima i\u0161naudoti ir fiziniam aktyvumui, kuris padeda pagerinti ne tik vidin\u0119 b\u016bsen\u0105, bet ir bendr\u0105 gyvenimo kokyb\u0119. Jo teigimu, reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas efektyviausi\u0173 savigydos b\u016bd\u0173, kur\u012f gali pritaikyti kiekvienas \u017emogus.<\/p>\n \u201eSportuojant yra i\u0161skiriami malonumo ir laim\u0117s hormonai \u2013 dopaminas, serotoninas, oksitocinas, kurie atsakingi u\u017e ger\u0105 savijaut\u0105, d\u0117mesio sutelkim\u0105, streso ma\u017einim\u0105, glaudesnius socialinius ry\u0161ius. Kiekvien\u0105 dien\u0105 tur\u0117tume skirti bent 20-30 minu\u010di\u0173 fiziniam aktyvumui, nes tai taip pat puikus b\u016bdas pab\u016bti su savimi\u201c, \u2013 teigia \u201eImpuls\u201c treneris.<\/p>\n Pasak jo, \u012fvair\u016bs j\u0117gos, i\u0161tverm\u0117s, kv\u0117pavimo ar meditacijos pratimai veikia emocijas: ma\u017eina stres\u0105, gerina nuotaik\u0105 ir darbingum\u0105. Be to, daugelis fizi\u0161kai aktyvi\u0173 \u017emoni\u0173 teigia, kad pager\u0117ja ne tik j\u0173 nuotaika, bet i\u0161liejamos tam tikros neigiamos emocijos, randami \u012fvairi\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdai, suma\u017e\u0117ja depresijos simptom\u0173.<\/p>\n \u201eKartais \u017emon\u0117s renkasi tik tai, kas populiaru. Pavyzd\u017eiui, jog\u0105 ar pilateso treniruotes. O i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kartu reik\u0117t\u0173 rinktis ir tai, kas stiprina sveikat\u0105. Prie\u0161 ateinant \u012f sporto klub\u0105 ar darant bet koki\u0105 fizin\u0119 veikl\u0105, reik\u0117t\u0173 pasitarti su treneriu arba pasidaryti testus, kurie pad\u0117s \u012fvertinti fizin\u0119 b\u016bkl\u0119\u201c, \u2013 pataria D. Vaitkevi\u010dius.<\/p>\n Tekstas ir nuotraukos: virtuozai.lt<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u012e\u017eengus \u012f naujuosius metus, daugelis m\u016bs\u0173 suvokia norintys savo gyvenime ka\u017ek\u0105 keisti. M\u016bs\u0173 prioritet\u0173 s\u0105ra\u0161o vir\u0161uje da\u017enai atsiranda darbas, karjera,\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":23114,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[30],"tags":[42,41],"class_list":["post-23113","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gyvenimo-budas","tag-naudinga","tag-treneris"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23113","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=23113"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23113\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":23117,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/23113\/revisions\/23117"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/23114"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=23113"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=23113"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=23113"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Paulius-Rak\u0161tikas-600x400.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2023\/01\/Deimantas-Vaitkevi\u010dius-600x362.jpeg\")