{"id":20014,"date":"2021-06-01T07:24:58","date_gmt":"2021-06-01T07:24:58","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/?p=20014"},"modified":"2021-06-01T07:24:58","modified_gmt":"2021-06-01T07:24:58","slug":"sportas-vaikams-ir-geros-emocijos-ir-ugdomas-charakteris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/sportas-vaikams-ir-geros-emocijos-ir-ugdomas-charakteris\/","title":{"rendered":"Sportas vaikams \u2013 ir geros emocijos, ir ugdomas charakteris"},"content":{"rendered":"

Daugelis \u017emoni\u0173 dalinasi \u017einiomis apie sporto naud\u0105 ir jo privalumus. Geresn\u0117 sveikata, ilgesnis gyvenimas, teigiamos emocijos, pakili nuotaika \u2013 tai tik keletas pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 sporto suteikiamos naudos. D\u0117l to labai svarbu, kad \u017emon\u0117s susidom\u0117t\u0173 sportu nuo pat ma\u017eens.<\/p>\n

Sporto psichologas Sikstas Ridzevi\u010dius<\/strong> teigia, kad vaikams did\u017eiausias pavyzdys yra t\u0117vai. Jei t\u0117vai yra aktyv\u016bs, tai vaik\u0173 net nereik\u0117s raginti sportuoti.<\/p>\n

\u201eJeigu t\u0117vas gul\u0117s ant sofos ir sakys s\u016bnui \u201eeik sportuoti\u201c, tai tas neveiks. Vaikai mokosi i\u0161 suaugusi\u0173j\u0173. Jeigu vaikai matys aktyvius t\u0117vus, tai jiems nekils klausim\u0173, kad ir jie turi jud\u0117ti\u201c, – sak\u0117 S. Ridzevi\u010dius.<\/p>\n

Kitas svarbus dalykas, siekiant sudominti vaikus sportuoti \u2013 b\u016breliai. Vaikams yra smagu \u017eaisti. Jie var\u017eosi ir patiria emocijas. Tos emocijos gali b\u016bti teigiamos arba neigiamos, bet vis tiek vilios vaikus sportuoti.<\/p>\n

S. Ridzevi\u010dius prisipa\u017e\u012fsta, kad su neigiamomis emocijomis yra kiek sud\u0117tingiau, nes po pralaim\u0117jimo ar ne\u012fvykdytos u\u017eduoties vaiko motyvacija bei meil\u0117 sportui gali greitai u\u017eg\u0119sti.<\/p>\n

\u201e\u010cia jau suaugusieji turi pad\u0117ti vaikui susipa\u017einti su nes\u0117kme. Kai t\u0105 pavyksta padaryti, vaikai v\u0117l greitai susigra\u017eina sportavimo d\u017eiaugsm\u0105. Vaikai m\u0117gsta \u017eaisti komandoje, bendrauti, susirasti draug\u0173. Taip sportas jiems tampa \u012fprasta veikla\u201c, – teigia S. Ridzevi\u010dius.<\/p>\n

\"\"
Sporto psichologas Sikstas Ridzevi\u010dius<\/figcaption><\/figure>\n

Visgi ne visi vaikai yra tokie social\u016bs. Yra ir toki\u0173, kurie m\u0117gsta b\u016bti po vien\u0105.<\/p>\n

\u201eTokiu atveju pad\u0117ti gali dienotvark\u0117s sudarymas. Dienos plane tur\u0117t\u0173 atsirasti koks pusvalandis aktyvios veiklos \u2013 \u0117jimo, b\u0117giojimo, va\u017ein\u0117jimo dvira\u010diu ar kito m\u0117gstamo sporto. Kai vaiko disciplinoje tas atsiras, tai jis pripras, o v\u0117liau pasteb\u0117s, kad sportas jam pakelia nuotaik\u0105. Gali b\u016bti, kad tam tikru momentu vaikas sustos ir sakys, kad nebenori sportuoti, bet v\u0117liau jis gr\u012f\u0161\u201c, – ai\u0161kino sporto psichologas.<\/p>\n

Dar viena vaik\u0173 grup\u0117 \u2013 azarti\u0161kas jaunimas, labai norintis pergali\u0173. Juos gali dominti tiek komandin\u0117s, tiek individualios sporto \u0161akos. Juos \u012f priek\u012f ves noras konkuruoti, aplenkti prie\u0161ininkus. Juos motyvuoti yra lengviausia, nes motyvacijos jie semiasi patys i\u0161 sav\u0119s. Reikia juos tik pasteb\u0117ti, surasti ir galb\u016bt nukreipti \u012f tinkam\u0105 sporto \u0161ak\u0105, kur, pavyzd\u017eiui, geriausiai tinka j\u0173 k\u016bnas.<\/p>\n

Svarbus ry\u0161ys su treneriu arba mokytoju<\/strong><\/p>\n

S. Radzevi\u010diaus teigimu, vaikui iki 12 met\u0173 svarbiausia bus trenerio asmenyb\u0117.<\/p>\n

\u201eJeigu ry\u0161ys atsiras, tai vaikas \u201ekaifuos\u201c ir nor\u0117s sportuoti. Kai kuriais atvejais didesn\u0119 \u012ftak\u0105 padaro t\u0117vai, norintys nukreipti vaik\u0105 konkre\u010dia sporto \u0161aka. Tada jau nuo trenerio priklausys, ar jis priims nauj\u0105 \u017emog\u0173 ir matys motyvacij\u0105 dirbti su juo d\u0117l to, kad t\u0117vai b\u016bt\u0173 laimingi kai j\u0173 at\u017ealai gerai sekasi\u201c, – sak\u0117 jis.<\/p>\n

Nuo 12 met\u0173 patys vaikai tampa savikriti\u0161kesni, labiau suvokia save ir pasaul\u012f. Jie jau mato savo perspektyvas ir svajones. Su laiku kei\u010diasi vaik\u0173 po\u017ei\u016bris ir motyvacija, tod\u0117l treneriams b\u016bna nelengva.<\/p>\n

Sporto psichologas mano, kad Lietuvoje vaikai da\u017enai per daug sureik\u0161mina rezultat\u0105. Dabar net ir k\u016bno kult\u016bros pamokose vaikas, matydamas, kad ka\u017eko nesugeb\u0117s padaryti, da\u017enai ie\u0161ko prie\u017eas\u010di\u0173 nedalyvauti pamokoje arba joje b\u016bna pasyvus steb\u0117tojas.<\/p>\n

\u201eMan vidin\u0117 nuojauta sako, kad vaikai tiesiog nesupranta, jog normalus yra faktas, kad n\u0117ra visi vaikai viskam gab\u016bs. Anks\u010diau buvome labiau toleranti\u0161ki savo nes\u0117km\u0117ms. Dabar mes tapome labiau egocentri\u0161kesni ir jei nepavyksta, tai ko norime, tai rei\u0161kia, jog reikia visk\u0105 mesti. Reikia \u012fskiepyti po\u017ei\u016br\u012f, kad sportas tai ne tik sveikata ar pergal\u0117s. Tai yra ir valia, gr\u016bdinimasis. Sporto pagalba kartais tikrai tenka vaikus gr\u016bdinti tiek fizi\u0161kai, tiek morali\u0161kai. Nesvarbu kaip, bet vis tiek reikia eiti \u012f priek\u012f. Kartais i\u0161 t\u0117v\u0173 ar mokytoj\u0173 reikia kietumo ir tvirtumo ugdant \u017emog\u0173. Dabar viskas labai laisvanori\u0161ka ir da\u017enai nei\u0161mokome vaik\u0173, kad ka\u017eko nepadaryti ar nepasiekti yra normalu\u201c, – kalb\u0117jo S. Ridzevi\u010dius.<\/p>\n

Lietuvoje sporto aik\u0161tyn\u0173 ir mokykl\u0173 pastat\u0173 b\u016bkl\u0117 yra skirtinga. Vienur viskas yra atnaujinta ir \u0161vie\u017eia, kitur sal\u0117s yra ank\u0161tos ir ilgai laukian\u010dios sutvarkymo. S. Ridzevi\u010dius nemano, kad vaikams s\u0105lygos turi ka\u017ek\u0105 reik\u0161ti. Visk\u0105 turi nustelbti emocija ir noras \u017eaisti.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

\u201eKai mes augome, tai mums u\u017etekdavo dviej\u0173 plyt\u0173 futbolo vartams. Galima ir dabar pamatyti Brazilijos papl\u016bdim\u012f, kur vaikai \u017eaid\u017eia su ne visai prip\u016bstu kamuoliu ir to visi\u0161kai u\u017etenka, kad vaikai patirt\u0173 emocijas. Visi\u0161ka nes\u0105mon\u0117 yra vengti sporto d\u0117l to, kad stadiono danga kurioje nors vietoje yra nelygi, – pabr\u0117\u017e\u0117 psichologas. – N\u0117ra normalu ai\u0161kinti vaikams, kad tu nesportuok, nes stadionas senas, u\u017ekli\u016bsi u\u017e kokio nors kupsto ar paslysi. Reikia skatinti vaikus m\u0117gautis \u2013 ka\u017ek\u0105 aplenkti, ka\u017ek\u0105 nugal\u0117ti, ka\u017ekur pataikyti. Ma\u017eiausiai reikia kreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo sportba\u010dius ar stadion\u0105. \u017dinoma, kad visada patogiau, kai avalyn\u0117 patogi, o stadionas ap\u0161viestas, bet kai to n\u0117ra, tai neturi b\u016bti problema. U\u017e geras s\u0105lygas daug geriau yra gera kompanija.\u201c<\/p>\n

Pastarieji metai, kuomet d\u0117l karantino pandemijos daug laiko teko praleisti namuose, tur\u0117jo \u012ftakos vaik\u0173 psichologijai. S\u0117dint namie, n\u0117ra gaminami laim\u0117s hormonai, tod\u0117l laimingesni yra tie vaikai, kurie karantino metu sugeb\u0117jo sportuoti bent namuose, atlikti bent nedideles mank\u0161tas.<\/p>\n

\u201eNiekada n\u0117ra gerai b\u016bti u\u017edarytiems. Nuo sen\u0173 laik\u0173 nusikalt\u0117lius u\u017edaro \u012f kal\u0117jim\u0105, kad jie atlikt\u0173 bausm\u0119 ir pasitaisyt\u0173. Dabar visi buvome u\u017edaryti be nusikaltimo. Faktas, kad reikia t\u0105 ka\u017ekaip i\u0161tverti. B\u016btent tada ypa\u010d svarbios yra sporto ugdomos valia ir kantryb\u0117. Tai tik patvirtina, kad turime mokytis ne tik matematikos, bet ir charakterio, o t\u0105 geriausiai ugdo sportas ir tikslo siekimas. Karantinas taip pat mus moko valios ir kantryb\u0117s\u201c, – vaizdingai kalb\u0117jo S. Ridzevi\u010dius.<\/p>\n

Tekstas: Dominyko Genevi\u010diaus<\/em>
\nNuotraukos: i\u0161 asmeninio archyvo, pexels.com<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugelis \u017emoni\u0173 dalinasi \u017einiomis apie sporto naud\u0105 ir jo privalumus. Geresn\u0117 sveikata, ilgesnis gyvenimas, teigiamos emocijos, pakili nuotaika \u2013 tai\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":20017,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[42],"class_list":["post-20014","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sportas","tag-naudinga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20014","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=20014"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20014\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":20019,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/20014\/revisions\/20019"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/20017"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=20014"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=20014"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=20014"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}