{"id":15378,"date":"2018-12-31T08:06:51","date_gmt":"2018-12-31T08:06:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/?p=15378"},"modified":"2018-12-31T08:06:51","modified_gmt":"2018-12-31T08:06:51","slug":"mokslo-ir-sporto-draugyste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/mokslo-ir-sporto-draugyste\/","title":{"rendered":"Mokslo ir sporto draugyst\u0117"},"content":{"rendered":"

\u0160iuolaikiniai sportininkai yra stipresni ir greitesni nei bet kada anks\u010diau. Tuo \u012fsitikinti lengva vien \u012fvertinus j\u0173 fizin\u012f pasirengim\u0105, i\u0161tverm\u0119 ir nuolat \u012fvairiose var\u017eybose bei olimpiadose lau\u017eomus rekordus. Naudodamiesi naujausiomis technologijomis, mokslin\u0117mis \u017einiomis ir asmeni\u0161kai pritaikytais metodais profesional\u016bs sportininkai \u0161iandien pasiekia nauj\u0173 auk\u0161tum\u0173.<\/p>\n

\u201eMokslas gali nurodyti kryptis ir atsakyti \u012f asmeni\u0161kai sportininkams r\u016bpimus klausimus, siekiant kuo geresni\u0173 rezultat\u0173 ir tobulumo\u201c, \u2013 tikina su profesionaliais sportininkais dirbantis kineziterapeutas Jurijus Va\u0161\u010denkovas.<\/p>\n

Pasak jo, sportinink\u0173 ir mokslinink\u0173 bendradarbiavimas pirmiausia reik\u0161mingas tuo, kad sportininko k\u016bnas gal\u0117t\u0173 atsiskleisti ir pademonstruoti vis\u0105 turim\u0105 potencial\u0105.<\/p>\n

\u201eTai abipusis procesas: sportas kelia mokslui klausimus ir problemas, o mokslas duoda atsakymus ir padeda sportininkams bei treneriams rasti sprendimo b\u016bdus\u201c, \u2013 teigia J. Va\u0161\u010denkovas.<\/p>\n

\"\"
J. Va\u0161\u010denkovas (de\u0161in\u0117je) ir kanojininkas V. Korobovas.<\/figcaption><\/figure>\n

D\u0117l to elitiniai sportininkai, esantys \u0161ali\u0173 rinktini\u0173 gretose, ir j\u0173 treneriai labai da\u017enai glaud\u017eiai bendradarbiauja su mokslininkais. \u201eSporto mokslas ir moksliniai tyrimai gali atsakyti, kada sportininko k\u016bnas art\u0117ja prie i\u0161sekimo ir kr\u016bvio netoleravimo ribos, kokios apimties kr\u016bvius gali i\u0161tverti sportininko organizmas, kokio tipo kr\u016bvis yra efektyvesnis, kokio tipo skaidulas reik\u0117t\u0173 labiau vystyti ir pana\u0161iai\u201c, \u2013 atskleid\u017eia J. Va\u0161\u010denkovas. Taip mokslininkai padeda sportininkams tobul\u0117ti.<\/p>\n

\u201ePavyzd\u017eiui, pasiekus tam tikr\u0173 rezultat\u0173, kai jie nebeger\u0117ja, sportininkai ir treneriai gali arba tiesiog didinti kr\u016bv\u012f, arba pasitelkti moksl\u0105 ir kelti klausimus, kaip pasiekti dar daugiau ir progresuoti, eiti \u012f priek\u012f, \u2013 sako \u017einomas taikomosios kineziologijos specialistas ir papasakoja, kad tokia praktika \u012fgyvendinama ir dabartin\u0117je Lietuvos olimpin\u0117je rinktin\u0117je. \u2013 Turime konkre\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai mokslas labai s\u0117kmingai prisid\u0117jo prie ger\u0173 rezultat\u0173 olimpiadose. Prad\u0117jus reguliarius mokslinius tyrimus, analizuojan\u010dius individualias sportininko savybes, buvo sudaryta efektyvi individuali\u0173 treniruo\u010di\u0173 programa.\u201c<\/p>\n

Vis d\u0117lto Lietuvoje realaus sportinink\u0173 ir mokslinink\u0173 bendradarbiavimo dar yra nedaug. Kineziterapeuto tikinimu, kartais taip \u012fvyksta ir d\u0117l nesusikalb\u0117jimo: da\u017enai praktikai, susid\u016br\u0119 su problema, arba nekelia klausim\u0173, arba i\u0161sik\u0117l\u0119 klausimus nekelia tikslo ie\u0161koti atsakym\u0173, o kita pus\u0117 nesusikalb\u0117jimo \u012fvyksta tada, kai mokslas pats kelia klausimus, kurie n\u0117ra aktual\u016bs sporto praktikos atstovams.<\/p>\n

\"\"
Sportininkai irkluoja ir ant kranto.<\/figcaption><\/figure>\n

Atsitinka ir taip, kad treneriai nenori i\u0161eiti i\u0161 komforto zonos ir vadovautis mokslinink\u0173 patarimais. Tokiu atveju sporto atstovai ir mokslininkai atsiduria prie\u0161ingose pus\u0117se.<\/p>\n

\u201eTaip neb\u016bt\u0173, jei mokslininkai labiau \u012fsiklausyt\u0173 \u012f sporto praktik\u0173 keliamus klausimus, o mokslinink\u0173 atliekami tyrimai neb\u016bt\u0173 tik teoriniai ir duot\u0173 realios praktin\u0117s naudos\u201c, \u2013 \u012fsitikin\u0119s kineziterapeutas.<\/p>\n

Specialisto nuomone, apskritai \u0161io bendradarbiavimo poreikis tur\u0117t\u0173 kilti tiek i\u0161 vienos, tiek i\u0161 kitos pus\u0117s. \u201eTreneriai arba sportininkai, susid\u016br\u0119 su problemomis, neai\u0161kumais, netur\u0117dami atsakym\u0173 \u012f tam tikr\u0105 klausim\u0105, tur\u0117t\u0173 b\u016bti aktyvesni ir kreiptis \u012f mokslininkus, nes tai leid\u017eia tobul\u0117ti. Tuo tarpu mokslui tai yra galimyb\u0117 pl\u0117sti \u017einias\u201c, \u2013 sako J.Va\u0161\u010denkovas.<\/p>\n

Keisti ornamentai ant k\u016bno<\/strong><\/p>\n

Kas tai? Toks klausimas i\u0161spr\u016bdo pama\u010dius ant sportininko odos keistas groteles. \u201eKlauskite m\u016bs\u0173 kineziterapeuto Jurijaus Va\u0161\u010denkovo, jis geriau paai\u0161kins\u201c, \u2013 pasi\u016bl\u0117 baidarininkai Ri\u010dardas Nekrio\u0161ius ir Andrejus Olijnikas po Rio de \u017daneiro olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 1000 m distancijos finalo, kuriame Lietuvos dviviet\u0117 i\u0161kovojo penkt\u0105 viet\u0105. Ant abiej\u0173 sportinink\u0173 kr\u016btin\u0117s raudonavo nematytas ornamentas, pana\u0161us \u012f groteles. \u201eTai \u2013 akupunkt\u016brinio pleistro paliktos \u017eym\u0117s. Jo pavir\u0161ius a\u0161trus\u201c, \u2013 paai\u0161kino J. Va\u0161\u010denkovas.<\/p>\n

\"\"
Baidarininkai Ri\u010dardas Nekrio\u0161ius ir Andrejus Olijnikas.<\/figcaption><\/figure>\n

Individualiai testuojant nustatomas kiekvieno sportininko paj\u0117gumas. Jei randamas funkcinis nepakankamumas, prie\u0161 pat start\u0105 atliekama biologi\u0161kai aktyvi\u0173 zon\u0173 stimuliacija siekiant, kad var\u017eyb\u0173 metu atletai 100 proc. pasinaudot\u0173 savo galimyb\u0117mis. \u201eKai tuos ta\u0161kus suaktyviname, ant j\u0173 dar klijuojame pleistr\u0105, kad aktyvacija t\u0119st\u0173si, biologin\u0117s energijos cirkuliacija b\u016bt\u0173 maksimali. Priklausomai nuo individuali\u0173 problem\u0173 ar funkcijos nepakankamum\u0173, kiekvienam \u017emogui veikiamos skirtingos sritys. Ir prie\u0161 pat start\u0105 aktyviname tas vietas, kuriose pastebime funkcijos nepakankamum\u0105. Realiai tai prideda j\u0117g\u0173, i\u0161tverm\u0117s, galimybi\u0173 fizi\u0161kai dirbti ir atlaikyti kr\u016bv\u012f. Tai tarsi momentinis organizmo akceleravimas, savoti\u0161kas turbinos \u012fjungimas\u201c, \u2013 d\u0117st\u0117 J. Va\u0161\u010denkovas.<\/p>\n

Paklaustas, ar neprofesionaliam sportininkui tai pad\u0117t\u0173 per\u017eengti savo galimybi\u0173 ribas, J. Va\u0161\u010denkovas \u0161yptel\u0117jo: \u201eOlimpinio medalio tikrai nelaim\u0117tum\u0117te, nes ne\u012fmanoma net naudojant \u0161i\u0105 metodik\u0105 per\u017eengti savo galimybi\u0173. Tik pasiekiame, kad organizmas tuo metu veikt\u0173 maksimaliai gerai, kad visi raumenys b\u016bt\u0173 funkcional\u016bs. Organizm\u0105 veikia \u012fvair\u016bs veiksniai: suvalgyti pusry\u010diai, kieno nors \u017eod\u017eiai, jaudulys, saul\u0117s kaitra. Yra labai daug dalyk\u0173, veikian\u010di\u0173 b\u016bsen\u0105 \u010dia ir dabar. Ji jau po de\u0161imties minu\u010di\u0173 gali pasikeisti. O biologi\u0161kai aktyvi\u0173 zon\u0173 stimuliacija padeda sutelkti energij\u0105 ir optimizuoti k\u016bn\u0105 maksimaliam kr\u016bviui. Jos veikimas trunka priklausomai nuo \u017emogaus. Gali b\u016bti ir labai ilgas, jei neatsiranda kit\u0173 dirgikli\u0173. Bet jei ka\u017ekas nutiks \u2013 susi\u017ealos ar vir\u0161ys k\u016bno prisitaikymo galimybes, viskas keisis.\u201c<\/p>\n

Tekstas: Julius Bli\u016bd\u017eius
\nNuotraukos: Jurijus Va\u0161\u010denkovas, Marius Grinbergas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iuolaikiniai sportininkai yra stipresni ir greitesni nei bet kada anks\u010diau. Tuo \u012fsitikinti lengva vien \u012fvertinus j\u0173 fizin\u012f pasirengim\u0105, i\u0161tverm\u0119 ir\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":15379,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[28],"tags":[107,92,42],"class_list":["post-15378","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-sportas","tag-2019-ziema","tag-irklavimas","tag-naudinga"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15378","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=15378"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15378\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":15383,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/15378\/revisions\/15383"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/15379"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=15378"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=15378"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=15378"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}