{"id":12232,"date":"2018-01-31T10:23:08","date_gmt":"2018-01-31T10:23:08","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/?p=12232"},"modified":"2018-01-31T11:34:32","modified_gmt":"2018-01-31T11:34:32","slug":"ziemos-olimpines-zaidynes-is-arti-ii-dalis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/ziemos-olimpines-zaidynes-is-arti-ii-dalis\/","title":{"rendered":"\u017dIEMOS OLIMPIN\u0116S \u017dAIDYN\u0116S \u2013 I\u0160 ARTI. II DALIS"},"content":{"rendered":"<p>Pjong\u010dango \u017eiemos olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se atletai var\u017eysis penkiolikos sporto \u0161ak\u0173 var\u017eybose, kurias sudarys net 102 rungtys. Antrojoje dalyje \u2013 sporto \u0161ak\u0173 ant ledo ap\u017evalga.<\/p>\n<h4><strong>Bobsl\u0117jus<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12239\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/bobslejus-1200x663.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"663\" srcset=\"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/bobslejus.jpg 1200w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/bobslejus-600x332.jpg 600w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/bobslejus-768x424.jpg 768w\" sizes=\"auto, (max-width: 1200px) 100vw, 1200px\" \/><\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> bobsl\u0117jus atsirado XIX a. pabaigoje, kai dvi senovi\u0161kos lenktynin\u0117s rog\u0117s buvo sujungtos lenta, o prie priekini\u0173 rogi\u0173 pritvirtintas vairavimo mechanizmas. Sankt Morice (\u0160veicarija) buvo \u012fkurtas ir pirmasis pasaulyje bobsl\u0117jaus sporto klubas, kuriame buvo sudarytos \u0161ios sporto \u0161akos pagrindin\u0117s var\u017eyb\u0173 taisykl\u0117s. Be to, rogi\u0173 ekipa\u017e\u0105 sudarydavo grup\u0117 i\u0161 penki\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 trij\u0173 vyr\u0173 ir dviej\u0173 moter\u0173. V\u0117liau ekipa\u017eo nari\u0173 kiekis b\u016bdavo \u012fvairus \u2013 susid\u0117davo i\u0161 dviej\u0173, keturi\u0173, penki\u0173, o kartais net ir i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 \u017emoni\u0173. Pirmosios bobsl\u0117jaus var\u017eybos buvo surengtos 1898 m. b\u016btent \u0160veicarijoje Sankt Morico gatv\u0117mis.<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> vyrai nuo 1924 m. (i\u0161skyrus 1960 m., kai u\u017esiregistravo per ma\u017eai komand\u0173), moterys \u2013 nuo 2002 m.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 dvivie\u010di\u0173, vyr\u0173 keturvie\u010di\u0173 ir moter\u0173 dvivie\u010di\u0173 rogi\u0173.<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> kiekviename va\u017eiavime starto eili\u0161kum\u0105 lemia burtai. Bobsl\u0117jaus var\u017eyb\u0173 rezultatus lemia greitis, kur\u012f ekipa\u017eas pasiekia dar startin\u0117je \u012fsib\u0117g\u0117jimo atkarpoje, kol sus\u0117da \u012f roges. Rezultat\u0105 taip pat lemia ir rogi\u0173 piloto meistri\u0161kumas, geb\u0117jimas optimaliai jud\u0117ti trasa, deramai \u012fveikti staigius pos\u016bkius. Var\u017eybose vyksta keturi nusileidimai tiek dviviet\u0117mis, tiek keturviet\u0117mis rog\u0117mis, visi rezultatai sumuojami ir geriausi\u0105 laik\u0105 parod\u0119s ekipa\u017eas laimi.<\/p>\n<h4><strong>Kerlingas<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12236\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/kerlingas-1200x797.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"797\" \/><\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> kerlingas (akmenslydis) atsirado XVI a. \u0160kotijoje. Tuo metu jis buvo \u017eaid\u017eiamas ant u\u017e\u0161alusi\u0173 upi\u0173 ir e\u017eer\u0173 ledo. 1838 m. buvo \u012fkurtas Karali\u0161kasis Kaledonijos kerlingo klubas (angl. \u201eThe Royal Caledonian Curling Club\u201c). Nuo 1955 m. vyksta Europos \u010dempionatai, taip pat rengiami pasaulio vyr\u0173 (nuo 1959 m.) ir moter\u0173 (nuo 1979 m.) \u010dempionatai.<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> 1924 m. (rezultatai patvirtinti tik 2006 m.) ir nuo 1998 m.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> var\u017eysis vyr\u0173 ir moter\u0173 komandos.<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> \u017eaid\u017eiant akmenslyd\u012f reikia tikslumo ir geros strategijos. D\u0117l kone matematinio tikslumo ir \u017eaidimo eigos kerlingas buvo pramintas \u0161achmatais ant ledo. 45,5 m ilgio ir 4,3 m plo\u010dio \u017eaidimo aik\u0161t\u0117 padengiama ledu, kuriuo slysta 20 kg svorio poliruoto granito akmuo. Aik\u0161t\u0117s tolimajame gale yra 3,7 m skersmens skrituliai, \u017eymintys tiksl\u0105. Rungtyniauja dvi komandos po keturis \u017eaid\u0117jus. Komand\u0105 sudaro pirmasis \u017eaid\u0117jas (stumia akmen\u012f pirmas), antrasis \u017eaid\u0117jas (stumia antras), vicekapitonas (stumia tre\u010dias, kei\u010dia kapiton\u0105 ketvirtojo metimo metu) ir kapitonas. Kiekviename i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 k\u0117linuk\u0173 abiej\u0173 komand\u0173 kiekvienas \u017eaid\u0117jas pakaitomis stumia po du akmenis. K\u0117linuk\u0105 laimi komanda, kurios akmuo yra ar\u010diausiai apskritimo centro, ir gauna tiek ta\u0161k\u0173, kiek akmen\u0173 yra ar\u010diau centro nei prie\u0161inink\u0173 ar\u010diausias akmuo. Stumiant akmen\u012f du tos pa\u010dios komandos \u017eaid\u0117jai gali koreguoti akmens slydimo greit\u012f ir krypt\u012f, trindami led\u0105 prie\u0161 akmen\u012f specialiomis \u0161luotel\u0117mis.<\/p>\n<h4><strong>Dailusis \u010diuo\u017eimas<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12249\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/dailusis-scanpix.foto_-1200x871.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"871\" \/><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> nors yra \u017einoma, kad \u017emon\u0117s \u010diuo\u017e\u0117 ledu jau XII a., dailusis \u010diuo\u017eimas susiformavo tik XIX a. 1772 m. Roberto Joneso traktatas \u201e\u010ciuo\u017eimas\u201c yra pirmasis \u017einomas \u0161altinis apie dail\u0173j\u012f \u010diuo\u017eim\u0105. Did\u017eiojoje Britanijoje tuo metu jau buvo rengiamos \u010diuo\u017eimo var\u017eybos, ta\u010diau jos nebuvo pana\u0161ios \u012f dabartin\u012f dail\u0173j\u012f \u010diuo\u017eim\u0105. 1860 m. Amerikos \u010diuo\u017e\u0117jas Jacksonas Hainesas, kuris laikomas \u0161iuolaikinio dailiojo \u010diuo\u017eimo t\u0117vu, \u012fved\u0117 nauj\u0105 \u010diuo\u017eimo stili\u0173. \u0160is \u010diuo\u017eimo stilius, pasirei\u0161k\u0119s laisva ir i\u0161rai\u0161kinga technika, tapo \u017einomas kaip tarptautinis \u010diuo\u017eimo stilius.<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> 1908 ir 1920\u00a0m. vasaros \u017eaidyn\u0117se, nuo 1924\u00a0m. \u017eiemos olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se. Nuo 1908\u00a0m. rengiamos vyr\u0173, moter\u0173 bei por\u0173 var\u017eybos, nuo 1976\u00a0m. ledo \u0161okiai, nuo 2014 m. \u2013 komandin\u0117 rungtis.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173, moter\u0173, por\u0173 var\u017eybos, por\u0173 ledo \u0161okiai, komandin\u0117 rungtis.<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> dalyviai \u010diuo\u017eia ledu dailiojo \u010diuo\u017eimo pa\u010di\u016b\u017eomis skambant muzikai. \u010ciuo\u017eiama 53\u201360 m ilgio ir 26\u201330 m plo\u010dio ledo arenose. Teis\u0117jai vertina \u010diuo\u017eimo fig\u016br\u0173 ir \u0161okio element\u0173 atlikimo kokyb\u0119, fig\u016br\u0173 \u012fvairov\u0119, sud\u0117tingum\u0105, judesi\u0173 darnum\u0105, kompozicijos originalum\u0105, \u010diuo\u017eimo gro\u017e\u012f. Nugal\u0117tojas nustatomas sumuojant balus. Var\u017eybas sudaro dvi programos \u2013 trumpoji ir laisvoji.<\/p>\n<h4><strong>Ledo ritulys<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12235\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/ledo-ritulys-1200x675.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"675\" \/><\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> ledo ritulys atsirado Kanadoje XIX a. viduryje. Pirmosios u\u017efiksuotos var\u017eybos 1855 m. vyko Kingstone. Po dvide\u0161imt ketveri\u0173 met\u0173 Makgilo universiteto Monrealyje studentai susistemino taisykles ir visoje Kanadoje atsirado daugyb\u0117 klub\u0173 bei lyg\u0173. Rungtis spar\u010diai populiar\u0117jo, 1917 m. buvo \u012fkurta Nacionalin\u0117 ledo ritulio lyga (NHL).<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> 1920 m. (vasaros \u017eaidyn\u0117se), nuo 1924 m. (\u017eiemos \u017eaidyn\u0117se), moterys \u2013 nuo 1998 m.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 ir moter\u0173 var\u017eybos \u2013 dalyvaus 12 vyr\u0173 ir 8 moter\u0173 komandos.<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> ledo ritulio komand\u0105 sudaro ma\u017eiausiai 20 \u017eaid\u0117j\u0173. Tai yra grei\u010diausia komandin\u0117 sporto \u0161aka. Rungtyni\u0173 metu ant ledo yra po penkis ar \u0161e\u0161is kiekvienos komandos \u017eaid\u0117jus (penki aik\u0161t\u0117s \u017eaid\u0117jai ir vartininkas, bet kartais vartininkas kei\u010diamas \u0161e\u0161tuoju \u017eaid\u0117ju), jie kei\u010diasi beveik kas minut\u0119. Rungtyn\u0117s vyksta tris k\u0117linius po 20 min. Jei nugal\u0117tojas nepaai\u0161k\u0117ja, \u017eaid\u017eiamas prat\u0119simas iki pirmojo \u012fvar\u010dio, o jei \u012fmu\u0161ti niekam nepavyksta, mu\u0161ami baudiniai.<\/p>\n<h4><strong>Rogu\u010di\u0173 sportas<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12233\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/roguciu-sportas-1200x693.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"693\" srcset=\"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/roguciu-sportas-1200x693.jpg 1200w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/roguciu-sportas-600x347.jpg 600w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/roguciu-sportas-768x444.jpg 768w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/roguciu-sportas.jpg 1746w\" sizes=\"auto, (max-width: 1200px) 100vw, 1200px\" \/><\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> rogu\u010di\u0173 sportas, kaip ir bobsl\u0117jus, atsirado \u0160veicarijoje. Jo \u0161aknys siekia XVI a., bet tik po 300 met\u0173 vieno \u0160veicarijos vie\u0161bu\u010dio savininkai nusprend\u0117 \u012frengti tras\u0105 ir pasi\u016blyti pramog\u0105 turistams. Pirmosios rogu\u010di\u0173 var\u017eybos \u012fvyko 1883 m., t\u0105kart sportininkai var\u017e\u0117si 4 km trasoje nuo Davoso iki Klosterso.<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1964 m.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 ir moter\u0173 vienvie\u010di\u0173 bei dvivie\u010di\u0173 rogi\u0173 var\u017eybos ir komandin\u0117 rungtis (nuo 2014 m.).<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> var\u017eyb\u0173 tikslas \u2013 kuo grei\u010diau rogut\u0117mis nusileisti specialiai paruo\u0161ta trasa. Sportininkai trasoje pasiekia didel\u012f greit\u012f, tad \u0161i sporto \u0161aka yra pavojinga. 2010 m. Vankuverio olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se per treniruot\u0119 \u017euvo Gruzijos sportininkas Nodaras Kumarita\u0161vilis, kuris i\u0161l\u0117k\u0117 i\u0161 trasos ir trenk\u0117si \u012f metalin\u0119 konstrukcij\u0105.<\/p>\n<h4><strong>Greitasis \u010diuo\u017eimas trumpuoju taku<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12241\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/greitasis-ciuozimas-trumpuoju-taku-Alfredas-Pliadis-foto-1200x799.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"799\" \/><\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> tai gana nauja sporto \u0161aka. Atsiradusi Europoje XIX a. pabaigoje ji spar\u010diai paplito JAV ir Kanadoje. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161i sporto \u0161aka buvo praktikuojama tik treniruot\u0117se sprintui ir pos\u016bki\u0173 technikai tobulinti. Nuo 1906 m. kasmet vykdavo var\u017eybos, bet tik JAV ir Kanadoje. Europoje var\u017eybos prad\u0117tos rengti netrukus po to, kai greitasis \u010diuo\u017eimas tapo tarptautiniu mastu pripa\u017e\u012fstamu sportu.<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1992 m.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 ir moter\u0173 500 m, 1000 m, 1500 m ir estafet\u0117s (vyr\u0173 \u2013 5000 m, moter\u0173 \u2013 3000 m).<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> greitojo \u010diuo\u017eimo trumpuoju taku var\u017eybose \u012fprastai lenktyniauja keturi arba \u0161e\u0161i sportininkai ovalo formos 111,12 m ilgio trasoje. Trasa \u012frengiama \u010diuo\u017eykloje, kurios ilgis (60 m) ir plotis (30 m) atitinka ledo ritulio aik\u0161t\u0117s matmenis. Nugal\u0117toju tampa tas, kuris pirmas kerta fini\u0161o linij\u0105. Fiksuojamas fini\u0161o laikas, padedantis fiksuoti olimpinius ir pasaulio rekordus.<\/p>\n<h4><strong>Skeletonas<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12238\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/skeletonas-1200x600.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"600\" srcset=\"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/skeletonas-1200x600.jpg 1200w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/skeletonas-600x300.jpg 600w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/skeletonas-768x384.jpg 768w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/skeletonas.jpg 2000w\" sizes=\"auto, (max-width: 1200px) 100vw, 1200px\" \/><\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> skeletono i\u0161takos siekia XIX a., kai \u0160veicarijoje buvo sukonstruotos pirmosios skeletono rogut\u0117s. \u010cia Alp\u0117se nuo seno buvo populiarus nusileidimas rogut\u0117mis, rengiamos \u0161ios rungties var\u017eybos.<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> 1928 m., 1948 m. (ne\u012fvyko d\u0117l Antrojo pasaulinio karo) ir nuo 2002 m.<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 ir moter\u0173 var\u017eybos.<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> tikslas \u2013 specialiomis rogut\u0117mis kuo grei\u010diau nusileisti ledo trasa. \u012esib\u0117g\u0117j\u0119s sportininkas gula ant rogi\u0173 \u017eemyn veidu ir galva \u012f priek\u012f, \u012f roges remiasi tiktai sulenktomis rankomis, ant j\u0173 perkeldamas vis\u0105 k\u016bno svor\u012f. Rogu\u010di\u0173 jud\u0117jimo kryptis valdoma k\u016bno judesiais arba batais, kuri\u0173 priekin\u0117s dalys gali b\u016bti spygliuotos.<\/p>\n<h4><strong>Greitasis \u010diuo\u017eimas<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter size-large wp-image-12248\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/bigstock-177645235-1200x800.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"800\" \/><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> greitojo \u010diuo\u017eimo pradininkais laikomi olandai. Jie prad\u0117jo naudotis u\u017esalusiais kanalais ir \u010diuo\u017ein\u0117jo i\u0161 vieno kaimo \u012f kit\u0105 dar XIII a. \u010ciuo\u017eimas galiausiai i\u0161plito Anglijoje, kurioje prad\u0117jo kurtis pirmieji klubai. Manoma, kad pirmosios var\u017eybos buvo surengtos 1676 m., ta\u010diau oficialiai pirmosios var\u017eybos datuojamos 1863 m. (vyko Osle, Norvegijoje).<\/p>\n<p><strong>Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1924 m. (moter\u0173 \u2013 nuo 1960 m.).<\/p>\n<p><strong>Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 \u2013 500 m, 1000 m, 5000 m, 10 000 m, komandin\u0117 persekiojimo rungtis, bendro starto lenktyn\u0117s; moter\u0173 \u2013 500 m, 1000 m, 1500 m, 3000 m, 5000 m, komandin\u0117 persekiojimo rungtis, bendro starto lenktyn\u0117s.<\/p>\n<p><strong>Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> du sportininkai startuoja vienu metu ir lenktyniauja 400 m ilgio ledo taku. Trasa turi dvi lygiagre\u010dias zonas, kurias sportininkai turi keisti kiekviename rate.<\/p>\n<h4><strong>Talismanai<\/strong><\/h4>\n<p><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" class=\"aligncenter wp-image-12237 size-large\" src=\"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/talismanai-e1517394136662-1200x794.jpg\" alt=\"\" width=\"1200\" height=\"794\" srcset=\"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/talismanai-e1517394136662-1200x794.jpg 1200w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/talismanai-e1517394136662-600x397.jpg 600w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/talismanai-e1517394136662-768x508.jpg 768w, https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-content\/uploads\/2018\/01\/talismanai-e1517394136662.jpg 1500w\" sizes=\"auto, (max-width: 1200px) 100vw, 1200px\" \/><\/p>\n<p>Pjong\u010dango \u017eaidyni\u0173 talismanais tapo baltasis tigras Soohorang\u2018as (olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173) ir Azijos juodasis lokys Pandabi (parolimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173).<\/p>\n<p><em>Nuotraukos: Scanpix; Bigstock; Alfredas Pliadis.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pjong\u010dango \u017eiemos olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se atletai var\u017eysis penkiolikos sporto \u0161ak\u0173 var\u017eybose, kurias sudarys net 102 rungtys. Antrojoje dalyje \u2013 sporto \u0161ak\u0173\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":12238,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[31,28],"tags":[101,70,66],"class_list":["post-12232","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ivykiai","category-sportas","tag-2018-ziema","tag-ledo-ritulys","tag-ziemos-sportas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12232","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12232"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12232\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":12251,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12232\/revisions\/12251"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12238"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12232"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12232"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12232"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}