{"id":12220,"date":"2018-01-30T09:12:06","date_gmt":"2018-01-30T09:12:06","guid":{"rendered":"https:\/\/www.sportlandmagazine.com\/lit\/?p=12220"},"modified":"2018-01-31T11:23:55","modified_gmt":"2018-01-31T11:23:55","slug":"ziemos-olimpines-zaidynes-is-arti-i-dalis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/ziemos-olimpines-zaidynes-is-arti-i-dalis\/","title":{"rendered":"\u017diemos olimpin\u0117s \u017eaidyn\u0117s \u2013 i\u0161 arti. I dalis"},"content":{"rendered":"

Pjong\u010dango \u017eiemos olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se atletai var\u017eysis penkiolikos sporto \u0161ak\u0173 var\u017eybose, kurias sudarys net 102 rungtys. \u0160ioje dalyje –\u00a0slidin\u0117jimo\u00a0sporto \u0161ak\u0173 ap\u017evalga.<\/p>\n

Kaln\u0173 slidin\u0117jimas<\/strong><\/h4>\n

\"\"<\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> \u0161iuolaikinis kaln\u0173 slidin\u0117jimas atsirado ma\u017edaug 1850 m., kai norveg\u0173 legenda Sondre Norheimas i\u0161populiarino slides su i\u0161lenktais galais. Pirmosios var\u017eybos \u012fvyko Norvegijoje 1868 m. ir jas laim\u0117jo tas pats S.Norheimas.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1936 m.<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> greitasis nusileidimas, slalomas, didysis slalomas, \u201eSuper G\u201c, dvikov\u0117 (slalomas ir greitasis nusileidimas), komandin\u0117 rungtis.<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> pagrindinis rung\u010di\u0173 principas \u2013 tinkamai per\u010diuo\u017eti pro vartus ir greitai \u012fveikti tras\u0105.<\/p>\n

Biatlonas<\/strong><\/h4>\n

\"\"<\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> biatlonas kilo i\u0161 XVII\u2013XIX a. Norvegijoje, \u0160vedijoje, Rusijoje ir Anglijoje vykusi\u0173 kareivi\u0173 lenktyni\u0173 su kli\u016btimis ir 1924\u20131948 m. demonstracini\u0173 olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 kareivi\u0173 patruli\u0173 lenktyni\u0173.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> vyr\u0173 \u2013 nuo 1960 m., moter\u0173 \u2013 nuo 1992 m.<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyrams \u2013 10 km sprintas, 20 km individualios lenktyn\u0117s, 12,5 km persekiojimo lenktyn\u0117s, 15 km bendro starto lenktyn\u0117s, estafet\u0117 4×7,5 km; moterims \u2013 7,5 km sprintas, 15 km individualios lenktyn\u0117s, 10 km persekiojimo lenktyn\u0117s, 12,5 km bendro starto lenktyn\u0117s, estafet\u0117 4×6 km; mi\u0161ri estafet\u0117 \u2013 2×6 km moterims ir 2×7,5 km vyrams.<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> biatlono var\u017eybos vyksta slidin\u0117jimo trasoje su dviem arba keturiais \u0161audymo ruo\u017eais, kuriuos pasiekus \u0161audoma gulomis ir stovint. Kiekviename etape \u0161audykloje \u0161audoma \u012f penkis taikinius. Nepataikius \u012f taikin\u012f, priklausomai nuo var\u017eyb\u0173 tipo skiriamos trij\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 baudos: \u010diuo\u017eiamas papildomas 150 m baudos ratas (apie 20\u201330 sek.), prie galutinio distancijoje parodyto laiko pridedama 1 minut\u0117, naudojamas papildomas \u0161ovinys. Kiekvienam \u0161audymo ruo\u017eui galimi tik trys papildomi \u0161oviniai. Sportininkai naudoja ne lengvesnius nei 3,5 kg ma\u017eo kalibro \u0161autuvus. Atstumas iki taikinio 50 m, taikiniai apskritimo formos, 45 mm skersmens \u0161audant gulomis ir 115 mm \u0161audant stovint.<\/p>\n

Slidin\u0117jimas<\/strong><\/h4>\n

\"\"<\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose slid\u0117s pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tos VI a. Skandinav\u0173 sagose minimas Norvegijos karalius Olafas Trigvasonas gars\u0117jo gerais slidin\u0117jimo \u012fg\u016bd\u017eiais, o nuo 960 m. visi Norvegijos karalyst\u0117s didikai prival\u0117jo gerai valdyti slides. D\u0117l at\u0161iauraus klimato ir ilg\u0173 \u017eiem\u0173 Skandinavijoje viduram\u017eiais slides tur\u0117jo visi \u2013 \u017eemdirbiai, med\u017eiotojai ir kariai, o nuo XVIII a. \u0161is \u017eiemos sporto inventorius tapo privalomas \u0160vedijos kariuomen\u0117je. Kariai treniravosi slidin\u0117dami, tarp dalini\u0173 vykdavo var\u017eybos.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> vyrai \u2013 nuo 1924 m., moterys \u2013 nuo 1952 m.<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> 1,5 km sprintas, persekiojimo lenktyn\u0117s (10 km vyrams, 5 km moterims), bendro starto lenktyn\u0117s (30 km vyrams, 15 km moterims), asmenin\u0117s lenktyn\u0117s (15 ir 50 km vyrams, 10 ir 30 km moterims), estafet\u0117 (4×10 km vyrams, 4×5 km moterims), skiatlonas (15+15 km vyrams, 7,5+7,5 km moterims).<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> slidin\u0117jimas \u2013 viena sud\u0117tingiausi\u0173 i\u0161tverm\u0117s sporto \u0161ak\u0173. Slidin\u0117jant, kaip ir b\u0117gant, irkluojant ar plaukiant, sudeginama daugiausia kalorij\u0173 per valand\u0105. Var\u017eybos gali vykti dviem stiliais \u2013 klasikiniu ir laisvuoju. Klasikiniu stiliumi da\u017enai \u0161liuo\u017eiama parengtomis v\u0117\u017e\u0117mis, kurios turi du lygiagre\u010dius \u012fpjovimus \u012f snieg\u0105. Laisvojo stiliaus pagrindinis po\u017eymis \u2013 \u010diuo\u017e\u0117jo \u017eingsnis.<\/p>\n

Akrobatinis slidin\u0117jimas<\/strong><\/h4>\n

\"\"<\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> slidin\u0117jimas laisvuoju stiliumi prasid\u0117jo 1930-aisiais, kai Norvegijos slidininkai \u0117m\u0117 demonstruoti akrobatikos element\u0173 per kaln\u0173 slidin\u0117jimo var\u017eybas. V\u0117liau profesionali\u0173 slidinink\u0173 atliekami slidin\u0117jimo pasirodymai be konkurencijos JAV demonstravo tai, kas v\u0117liau tapo \u010diuo\u017eimu laisvuoju stiliumi (angl. \u201eFreestyle skiing\u201c). Akrobatinis slidin\u0117jimas, kaip sporto \u0161aka, atsirado apie 1950 m.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1992 m. (ekstremalios rungtys \u2013 nuo 2014 m.).<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 ir moter\u0173 krosas, moter\u0173 ir vyr\u0173 g\u016bbrinis (\u201emogulas\u201c), moter\u0173 ir vyr\u0173 akrobatinio nusileidimo (\u201eSlopestyle\u201c) var\u017eybos, moter\u0173 ir vyr\u0173 pusvamzd\u017eio (\u201eHalfpipe\u201c) var\u017eybos, vyr\u0173 ir moter\u0173 akrobatikos rungtis.<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> akrobatinis slidin\u0117jimas \u2013 balais vertinamas sportas. Var\u017eyb\u0173 dalyviai vertinami u\u017e \u0161uolio pakilim\u0105 (20\u00a0proc.), \u0161uolio technik\u0105 (50\u00a0proc.) ir nusileidim\u0105 (30\u00a0proc.). Sud\u0117tingumo balai yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys vis\u0105 rezultat\u0105. G\u016bbrinis slidin\u0117jimas yra laisvojo stiliaus slidin\u0117jimo tipas, \u010dia slidininkai \u010diuo\u017eia tarp kalneli\u0173. Slidin\u0117jimo nuolyd\u017eio ir pusvamzd\u017eio stili\u0173 atstovai turi atlikti kuo daugiau \u012fvairi\u0173 triuk\u0173 ir veiksm\u0173. Kroso rungtyje slidininkai turi \u012fveikti \u012fvairi\u0173 form\u0173 kli\u016btis, skirtingus pos\u016bkius ir atlikti \u0161uolius, o svarbiausias tikslas \u2013 anks\u010diau u\u017e var\u017eovus pasiekti fini\u0161\u0105.<\/p>\n

\u0160iaur\u0117s dvikov\u0117<\/strong><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

 <\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> \u0161is sportas atsirado Norvegijoje sujungus dvi sporto \u0161akas \u2013 \u0161uolius su slid\u0117mis ir slidin\u0117jim\u0105. Pirm\u0105 kart\u0105 var\u017eybos buvo surengtos 1892 m. per gars\u0173j\u012f Holmenkoleno slidin\u0117jimo festival\u012f, pritraukiant\u012f daug dalyvi\u0173 i\u0161 kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173. \u0160iaur\u0117s dvikov\u0117 spar\u010diai i\u0161populiar\u0117jo.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1924 m.<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> vyr\u0173 individualios var\u017eybos nuo didelio tramplino, individualios var\u017eybos nuo normalaus tramplino ir komandin\u0117 rungtis.<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> \u0161i sporto \u0161aka, kurioje var\u017eosi tik vyrai, susideda i\u0161 dviej\u0173 rung\u010di\u0173 \u2013 \u0161uoli\u0173 su slid\u0117mis ir slidin\u0117jimo kroso. I\u0161 prad\u017ei\u0173 sportininkai atlieka \u0161uol\u012f nuo tramplino su slid\u0117mis, o v\u0117liau \u0161liuo\u017eia. Var\u017eybos vyksta pagal vadinam\u0105j\u0105 Gunderseno sistem\u0105. Sportininkai \u012f slidin\u0117jimo rungties start\u0105 stoja pagal \u0161uoli\u0173 rezultatus. Daugiausia bal\u0173 u\u017e \u0161uolius gav\u0119s sportininkas \u012f tras\u0105 i\u0161\u0161liuo\u017eia pirmas, o kiti startuoja po tam tikro intervalo, kuris apskai\u010diuojamas balus ver\u010diant sekund\u0117mis.<\/p>\n

\u0160uoliai su slid\u0117mis<\/strong><\/h4>\n

\"\"<\/p>\n

 <\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> \u0161uoliai su slid\u0117mis atsirado Morgedalyje (Norvegija), bet pirmos rimtos var\u017eybos buvo surengtos 1862 m. kitame Norvegijos mieste Trisilyje. Pirmosios pla\u010diai \u017einomos \u0161uoli\u0173 nuo tramplino var\u017eybos buvo pavadintos \u201eHusebyrennet\u201c ir vyko Osle nuo 1879 m. Kasmetin\u0117s var\u017eybos buvo perkeltos \u012f Holmenkoleno tramplin\u0105 ir nuo 1892-\u0173j\u0173 Holmenkolenas tapo \u0161uoli\u0173 nuo tramplino auk\u0161\u010diausio lygio var\u017eyb\u0173 rengimo vieta.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1924 m.<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> \u0161uoliai nuo vidutinio (90 m) ir nuo did\u017eiojo tramplino (120 m) bei komandin\u0117 rungtis (120 m tramplinas).<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> rezultatas skai\u010diuojamas vertinant \u0161uolio ilg\u012f ir jo atlikimo technik\u0105, u\u017e kuri\u0105 teis\u0117jai skiria ta\u0161k\u0173. I\u0161 penki\u0173 teis\u0117j\u0173 pateikto verdikto atmetama po vien\u0105 geriausi\u0105 ir blogiausi\u0105 vertinim\u0105. Naudojant \u0161iuolaikin\u0119 vadinam\u0105j\u0105 V technik\u0105, 1985 m. i\u0161rast\u0105 \u0160vedijos sportininko Jano Boklovo (leid\u017eiantis slid\u0117s i\u0161ske\u010diamos \u012f \u0161onus), slidininkai, palyginti su ankstesne technika, kai slid\u0117s laikytos lygiagre\u010diai, gali nu\u0161okti iki 10 proc. toliau.<\/p>\n

Snieglent\u0117s<\/strong><\/h4>\n

\"\"<\/p>\n

Sporto \u0161akos istorija:<\/strong> snieglen\u010di\u0173 sportas, 1960 m. atsirad\u0119s JAV, imtas spar\u010diai pl\u0117toti. Prie jo populiarumo prisid\u0117jo ir snieglen\u010di\u0173 gamintojai, ir \u0161iuo sportu susidom\u0117j\u0119 riedutininkai bei buriuotojai. Per du de\u0161imtme\u010dius snieglent\u0117s i\u0161populiar\u0117jo visose JAV, o v\u0117liau paplito ir po vis\u0105 pasaul\u012f.<\/p>\n

Nuo kada olimpini\u0173 \u017eaidyni\u0173 programoje:<\/strong> nuo 1998 m. (ekstremalios rungtys \u2013 nuo 2014 m.).<\/p>\n

Kokios rungtys bus Pjong\u010dange:<\/strong> paralelinis didysis slalomas, pusvamzd\u017eio rungtis (\u201eHalfpipe\u201c), snieglen\u010di\u0173 krosas, didysis \u0161uolis (\u201eBig Air\u201c), akrobatinio nusileidimo (\u201eSlopestyle\u201c) rungtis.<\/p>\n

Var\u017eyb\u0173 ypatumai:<\/strong> snieglentininkas leid\u017eiasi nuo sniegu padengt\u0173 \u0161lait\u0173 ant snieglent\u0117s, kuri yra pritaisyta prie sportininko koj\u0173 specialiais batais ir apkaustais. Pusvamzd\u017eio, did\u017eiojo \u0161uolio ir akrobatinio nusileidimo rungtyje pasirodymai vertinami ta\u0161kais.<\/p>\n

Nuotraukos: Scanpix; Bigstock; Alfredas Pliadis.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pjong\u010dango \u017eiemos olimpin\u0117se \u017eaidyn\u0117se atletai var\u017eysis penkiolikos sporto \u0161ak\u0173 var\u017eybose, kurias sudarys net 102 rungtys. \u0160ioje dalyje –\u00a0slidin\u0117jimo\u00a0sporto \u0161ak\u0173 ap\u017evalga.\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":9,"featured_media":12225,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[31,28],"tags":[101,81,66],"class_list":["post-12220","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-ivykiai","category-sportas","tag-2018-ziema","tag-slidinejimas","tag-ziemos-sportas"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12220","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/users\/9"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=12220"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12220\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":12247,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/12220\/revisions\/12247"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media\/12225"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=12220"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=12220"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sportland.lt\/magazine\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=12220"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}