Kuršių regata » Sportland Lietuva

sportlandmagazine.com

Giliausias tradicijas turinti ir daugiausiai dalyvių Lietuvoje sutraukianti Kuršių marių regata šiais metais švenčia ypatingą jubiliejų. Organizatoriai tikisi, kad 50-ąjį kartą vyksianti šventė sulauks dar gausesnio dalyvių skaičiaus, ir žada pokyčių.

Nors rugpjūčio 5-12 dienomis Lietuvos pajūryje vyksianti Kuršių marių regata – jau 50-oji, jos jubiliejų galima minėti dukart. Galima skaičiuoti realiai įvykusias varžybas arba žiūrėti, kiek metų prabėgo nuo pirmosios regatos, mat varžybos vyko ne kasmet.

Regata pradėta rengti 1954-aisiais, tačiau sovietų okupacijos metais dėl tam tikrų priežasčių kuriam laikui buvo nutraukta. Todėl prieš trejus metus buriuotojai paminėjo regatos 60 metų sukaktį, tuo tarpu šiemet švęs 50-ąjį kartą vyksiančią regatą.

Regatos jubiliejaus proga žadama ir daug kranto renginių. Nidoje ketinama surengti parodą, kurioje bus eksponuojama Kuršių marių regatos simbolika – kasmet leidžiami proginiai ženkliukai, per daugybę metų besikeitę regatos marškinėliai ir istorinės nuotraukos.

Varžybų programoje laukia pokyčiai. Organizatoriai šiemet nusprendė šiek tiek koreguoti sportinį varžybų formatą bei pridėti dar vieną, šeštąjį, etapą. Prasčiausias iš šešių rezultatas bendroje įskaitoje nebus skaičiuojamas.

Nors iki šiol naktinis etapas, kurio metu būdavo buriuojama nuo Klaipėdos iki Nidos, buvo regatos tradicija, šiemet jo atsisakoma.

„Nusprendėme atsisakyti, nes tikimės pritraukti daugiau dalyvių iš užsienio. Naktinio etapo atsisakymas padėtų dalyviams užtikrinti vienodas sąlygas. Vietiniai dalyviai naktinį farvaterį žino atmintinai, tuo tarpu užsieniečiai orientuojasi tik pagal navigacinius ženklus. O naktį buriuoti mariose, kur netrūksta ne vietoje išmestų žvejų tinklų, tikrai sudėtinga. Norime užtikrinti lygią sportinę kovą ir aukštos kokybės organizaciją“, – sakė varžybų organizatorius, Lietuvos buriuotojų sąjungos viceprezidentas Raimundas Daubaras.

Šiemet tikimasi regatą paversti ir tarptautiniu buriuotojų renginiu. Savaitę prieš Kuršių marių regatą Gdanske vyks Europos ORC klasės čempionatas, tad organizatoriai tikisi, kad grįždami iš Lenkijos latviai ir estai užsuks ir į Klaipėdos uostą.

„Jau dabar su jais bendraujame ir kviečiame įtraukti mūsų regatą į savo metinius planus. Plaukdami atgal jie galės sustoti Klaipėdoje, palikti jachtą, grįžti namo, o po savaitės sugrįžti ir sudalyvauti Kuršių marių regatoje. Todėl tikimės didesnio užsieniečių skaičiaus, mat paprastai estams plaukti tik į vieną mūsų regatą yra gana toli“, – aiškino vienas organizatorių.

Praėjusiais metais regatoje varžėsi rekordinis įgulų skaičius – 66-ios. Organizatoriai tikisi, kad šiemet jis bus dar didesnis.

Jau trečius metus iš eilės varžybose dalyvaus ir išskirtinai moterų komanda. Trakuose įsikūrusiam „Gero vėjo“ klubui atstovaujanti, jachta „Rasa“ plaukianti įgula – vienintelė, kuriai atstovauja ir vadovauja moterys. Iki šios įgulos susidarymo dažniausiai moterys būdavo tik įgulos narėmis, o net ir moteriškai komandai neretai vadovaudavo vyras.

Regata puoselėja ir pagrindines buriuotojų bendruomenės vertybes: tradicijas, garbę ir meistriškumą. Ne veltui sakoma, kad buriavimas – džentelmeniškas sportas. Atsitikus nelaimei galite neabejoti, kad varžovai sustos padėti, net jei tai reikš pasitraukimą iš varžybų. O bet koks taisyklių nesilaikymas ar gudravimas bendruomenės būtų griežtai pasmerktas. Svarbus ir bendravimas įgulos viduje.

„Bet kurioje įguloje svarbus pasitikėjimas ir pagarba vienas kitam. Norint siekti kokio nors rezultato, būtina veikti drauge, kaip komandai, net jei tai reikštų būtinybę sumažinti savo paties ego. Bendradarbiavimo ar netgi draugystės principas buriavime, ir ypač regatos metu, labai svarbus“, – sakė R. Daubaras.